Rugsėjo 6 d. Šiluvoje vykusioje konferencijoje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas teigė, kad „gender ideologija“ neišvengiamai griauna šalies vienybę, todėl ją drąsiai galima vadinti grėsme nacionaliniam saugumui. Numanant, kad „gender ideologija“ arkivyskupas vadina žmogaus teises seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės atžvilgiu, pasižiūrėkime, kaip tokių įtakingų dvasininkų pareiškimai suskamba rugsėjo 10 d. minimos Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos kontekste.
 |
| Miglė Motiejūnė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Už žeminančių etikečių – mus supantys žmonės
Už tokių frazių kaip „gender ideologija“ stovi konkrečių žmonių gyvenimai, kurie nėra jokia teorija ar juolab karikatūriški „pikti gėjai“, ardantys tradicines šeimas. Tai mūsų kolegos, kaimynai, giminaičiai ir ne taip retai mūsų vaikų bendraklasiai, o kartais – mūsų pačių vaikai.
2018 metais publikuota dešimties skirtingų šalių tyrimų apžvalga, kuri remiasi 2.5 milijono paauglių imtimi, rodo, jog LGBT+ jaunuoliai yra labiau linkę į savižudybę nei heteroseksualūs jų bendraamžiai. Pagrindinis veiksnys, mažinantis paauglių savižudybės riziką – palaikanti ir suprantanti aplinka, o šią riziką didina – svarbių žmonių ir net visos bendruomenės atstūmimas. Būtent toks atstūmimas gali tapti paskutiniu tašku, paskatinančiu priimti sprendimą nusižudyti.
Kol įtakingi ir matomi visuomenės autoritetai mėtosi pasakymais apie „grėsmes saugumui“, daugybė vaikų ir paauglių patys savarankiškai bando ieškoti išeičių iš labai sudėtingų situacijų. Vien pernai į „Vaikų linijos“ savanorius kalbėdami apie norą nusižudyti vaikai kreipėsi 4400 kartų. Kasmet į paramos liniją kreipiasi 300 paauglių LGBTQ+ temomis, kuriems aplinka Lietuvoje išlieka labai nepalanki.
Emocinės pagalbos linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė savo interviu LNK pastebi, kad apie norą pasitraukti iš gyvenimo pradeda kalbėti vis jaunesni vaikai. Pastaruoju metu tokias temas liečia ir 9 metų skambintojai. Dalis paauglių, svarstančių apie savižudybę, nesulaukia pagalbos ir pasitraukia iš gyvenimo – remiantis Higienos instituto duomenimis, pernai šalyje dėl savižudybės mirė 6 paaugliai.
Kodėl svarbu, ką viešai sako visuomenės autoritetai?
Arkivyskupas – autoritetas, iš kurio tikimasi priėmimo ir atjautos. Būti matomu*a „grėsme saugumui“ visuomenėje svarbių žmonių – sustiprina įspūdį, kad bendruomenėje nesi laukiamas*a.
O juk kalbame apie vaikus ir paauglius, kurie ir taip susilaukia grasinimų bei atstūmimo artimiausioje aplinkoje dėl to, kad neva yra „paveikti ideologijos“. Translyčių asmenų pasidalijimai apie patirtis mokykloje tik patvirtina, kad saugios aplinkos mums dar nepavyko sukurti. Pavyzdžiui, šiemet Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrime dalyvavęs translytis asmuo dalijosi, kad jam besimokant vienoje iš didmiesčio mokyklų, iš savo bendraklasių jis yra sulaukęs žodinių užgauliojimų bei grasinimų nužudyti. Kai jis apie tai papasakojo mokykloje dirbantiems suaugusiems, išgirdo, kad tokių patyčių mokykloje nebūna arba žodžiai galėjo būti skirti kažkam kitam.
Paprastai toliau įvykiai vystosi gana panašiai – tokias patirtys išgyvenę vaikai užsisklendžia savyje, atsisako eiti į mokyklą, pradeda save žaloti ar net bando nusižudyti. Tėvai kreipiasi psichologų pagalbos nežinodami, kaip padėti savo vaikams, tačiau psichologinės pagalbos vaikams laukiančiųjų eilės – poros mėnesių ilgumo. Kai iki psichologo nusigauti visgi pavyksta ir vaikai atsiveria, psichologo kabinete pasigirsta baimė būti atstumtam savo tėvų, ar net atvejus, kai vaikui atsiskleidus, supratimo iš tėvų sulaukti taip ir nepavyko.
Savižudybių skaičius išryškina visuomenėje esančias problemas
Tai nėra tik pavieniai atvejai mokyklose, ar kai kuriuose šeimose. LSMC Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus ir NVO „Diversity Development Group“ 2023 m. atlikta apklausa parodė jog, 54 proc. tyrime dalyvavusių žmonių nenorėtų gyventi kaimynystėje su homoseksualiais asmenimis, o 40 proc. pasisakė nenorintys dirbti su homoseksualiais asmenimis vienoje darbovietėje.
Savižudybių skaičius tėra tik išraiška visuomenėje esančių gilesnių problemų, todėl ir pokyčiams reikalingi sisteminiai žingsniai – švietimas ir ugdymas. Tačiau, pradėjus šiuos pokyčius kurti, pavyzdžiui, gyvenimo įgūdžių pamokose ugdant atvirumą žmogaus įvairumui – gali būti apšauktas „ideologijos skleidėju“.
Daugybę vaikams ir paaugliams reikalingų temų lieka nepaliestos dėl tėvų nepasiruošimo, o bandymai šias temas pristatyti kelia riziką netekti darbo. Tokia grėsmė kyla klasėje pasakius, kad homoseksualumas yra dar vienas būdas kurti santykius, ar tai, kad lyties tapatybė gali skirtis nuo lyties priskirtos gimimo metu. Tad jeigu mokiniai paklaustų, ar būti lesbiete yra normalu, saugiausia tiesiog numykti, nes, neduok Dieve, dar pasakysi kažką „ne į tą pusę“.
O tada ateina Pasaulinė savižudybių prevencijos diena ir vėl prisimeni, kad už šitą tylą mes susimokam. Ir ta kaina yra labai didelė.
Jei jaučiate, kad sunku išbūti su savo jausmais – nekentėkite. Lietuvoje veikia ne viena emocinės pagalbos linija. Jeigu nenorite skambinti, daugeliui jų galite parašyti ir internetu. Emocinės pagalbos linijų kontaktus rasite ČIA.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net