Viešojoje erdvėje pasigirdus LGBTQ+ aktyvistų kritikai rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ paskelbtai apklausai apie homoseksualių asmenų šeimas, įmonė pripažįsta klaidą ir stabdo šį gyventojų nuomonės tyrimą.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
.png)
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Ar pritariate, ar nepritariate, kad įstatymas verstų mokinius valstybinėse švietimo įstaigose homoseksualių asmenų porą laikyti šeima?“, „Ar pritariate, ar nepritariate teiginiui, kad Lietuvoje žmonės, nepritariantys homoseksualių asmenų porų laikymui šeima, bijo apie tai viešai kalbėti?“, – štai tokie klausimai buvo užduodami apklausoje.
Respondentų taip pat klausta, kurį įstatymo projektą – civilinės sąjungos, artimo ryšio – jie palaikytų. Apklausoje įvardijama, kad Civilinės sąjungos įstatymas „homoseksualioms poroms suteiktų šeimos teisinį statusą“.
Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorės Jūratės Juškaitės teigimu, „Norstat“ internetinėje visuomenės nuomonės apklausoje užduoti klausimai yra manipuliatyvūs.
„Palyginimui, kaip reaguotumėte, į klausimą „Ar pritariate, ar nepritariate, kad įstatymas verstų mokinius valstybinėse švietimo įstaigose vyro ir moters porą laikyti šeima?“?
Nors mažai, matyt, kam kils klausimų, ar vyro ir moters porą galima laikyti šeima, tačiau spėju, kad daugeliui žodis „verstų“ iš karto sukeltų alergiją ir į tokį klausimą atsakytume neigiamai. Apskritai, kaip galima įstatymu galima priversti mąstyti vienaip ar kitaip? Įstatymai gali numatyti, ko mokoma, kokia informacija pateikiama, bet kaip pamatuosi, ar pavyko „priversti“?
Akivaizdu, kad formuluojant klausimą apie homoseksualių asmenų poras, tikslas buvo ne suprasti, ką apie tokias poras mano visuomenė, o sudirginti ir užtikrinti, kad atsakymas būtų vienareikšmiškai neigiamas“, – rašo J. Juškaitė savo feisbuko paskyroje.
Komentuodama gyventojams užduotą klausimą, ar jie mano, kad žmonės, nepritariantys homoseksualių asmenų laikymui šeima, bijo apie tai viešai kalbėti, žmogaus teisių ekspertė dėstė, kad pačio klausimo formuluotė suponuoja situaciją, kai žmonės, linkę nepritarti tos pačios lyties šeimų santykių įteisinimui, vaizduojami kaip turintys mažiau teisių, nors tiek teisinė, tiek socialinė realybė yra visiškai kitokios.
„O neretai šią visuomenės grupę vaizduoti ir kaip aukas. Žinoma, sukūrus tokią situaciją atsiras ir politinės partijos, kurios išties gelbėtojų ranką šiai „engiamai“ grupei. Tik priminsiu, kad per prezidento rinkimų kampaniją tik du iš aštuonių kandidatų sakė tos pačios šeimas laikantys šeimomis. Apie kokias baimes čia kalbame?“ – akcentuoja J. Juškaitė.
LŽTC direktorė atkreipė dėmesį ir į tai, kad priešingai nei teigia apklausos rengėjai, Civilinės sąjungos įstatymas nesuteikia šeimos statuso homoseksualioms poroms
„Nevyriausybinės organizacijos, dirbančios žmogaus teisių apsaugos srityje, ne kartą kritikavo Civilinės sąjungos įstatymo projektą dėl to, kad jis tos pačios lyties šeimas vadina „tarpusavio asmeniniais santykiais“ ir iš esmės ignoruoja realybę“, – pabrėžia ji.
J. Juškaitės teigimu, netiksli ir formuluotė „homoseksualių asmenų poros“
„Įdomu, kad pasirinkta būtent tokia netiksli formuluotė, juk tos pačios lyties šeimas gali sukurti ir biseksualūs žmonės. Ar tiesiog tikėtasi, kad „homoseksualių asmenų poros“ labiau dirgins nei „tos pačios lyties“ poros?“ – retoriškai klausia ji.
„Norstat“ vykdantysis direktorius Antanas Nasutavičius jarmo.net komentavo, kad paskelbus apklausą buvo padaryta klaida nekritiškai įvertinus joje buvusių klausimų formuluotes.
„Su kolegomis peržiūrėję užsakovo pateiktus klausimus šiai apklausai, suprantame, kad buvo padaryta žmogiška klaida nepakankamai kritiškai įvertinus šių klausimų formuluočių. Taip, šie klausimai buvo nekorektiški ir neturėjo būti užduodami respondentams“, – tikino jis.
A. Nasutavičius patikino, kad ši apklausa buvo sustabdyta ir duomenys su atsakymais į nekorektiškus klausimus užsakovui nebus pateikti.
„Iš savo pusės vidinėse procedūrose įsivedėme papildomus žingsnius, vertinant klientų formuluojamus klausimus. Nuo šiol bent trys „Norstat“ projektų vadovai peržiūrės ir vertins klientų pateiktus klausimus bei esant bent menkiausiai abejonei, teiks pasiūlymus užsakovams dėl korekcijų“, – komentavo A. Nasutavičius.
„Norstat“ vykdantysis direktorius tikino, kad be užsakovo sutikimo informacijos, kas užsakė apklausą, viešinti bendrovė negali: „Į užsakovą kreipėmės su klausimu ar galime paviešinti šiuos duomenis, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas“.
Anot jo, klausimai buvo parengti išskirtinai užsakovo, o tokio tipo apklausose yra apklausiama 1 tūkst. respondentų, tačiau buvo spėta apklausti tik dalį jų. „Iš savo pusės respondentams, atsakinėjusiems į šiuos klausimus, išsiųsime žinutę su savo komentaru“, – tikino A. Nasutavičius.