„Nusikaltėlis ar auka?“ Dilemos, kurias sprendžia teisėsauga ir socialiniai darbuotojai

Žmonių išmonė siekiant savo tikslų nuveda toli: vieni kuria ir įgyvendina gražiausius projektus bei iniciatyvas, tuo tarpu kiti vardan galios ir pinigų troškulio daro nusikaltimus „kitų rankomis“. Beveik trečdalis asmenų, kasmet nukenčiančių nuo prekybos žmonėmis (PŽ) nusikaltimų, yra užverbuoti priverstiniam nusikaltimų darymui – vagystėms iš parduotuvių, žmonių apiplėšimams gatvėse ar narkotikų prekybai. VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ (KOPŽI) antrąkart šiais metais suburs specialistus pasikalbėti apie PŽ nusikaltimų darymui nukentėjusiųjų pažeidžiamumą, jų elgesio specifiką ir iššūkius teikiant pagalbą, rašoma Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis pranešime spaudai.

Asociatyvi freepik.com nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

2023 m. Lietuvos nevyriausybinės organizacijos dirbo su 280 asmenų, nukentėjusių nuo įvairių PŽ nusikaltimų. 73 asmenys iš minėto skaičiaus buvo prievarta arba šantažo būdu kelis-keliolika metų verčiami daryti užsakomus ir kitų asmenų kontroliuojamus nusikaltimus. 2024 m. I pusmečio duomenys atitinkami – iš viso pagalba Lietuvoje teikta 169 nukentėjusiems nuo PŽ, iš jų – 52 asmenys, priverstinai vykdę nusikaltimus.

„Dirbti su PŽ aukomis, kurie buvo priversti daryti nusikaltimus, yra sudėtinga dėl daugelio priežasčių. Šie žmonės vengia kreiptis pagalbos, nes būna tikrųjų nusikaltėlių prigąsdinti: „Jūs gi nusikaltimus darėt. Jūsų ir taip ieško policija.“ Kaip ir kitoms PŽ aukoms, nusikaltėliai daro psichologinį spaudimą ir poveikį, grasina jų šeimoms, žadėdami susidoroti, jei šie „ką nors kada nors pasakos“. Be to, ištirtų nusikaltimų, kuriems pasibaigus būtų priimti nukentėjusiems palankūs sprendimai, yra labai mažai. Todėl priverstinai darę nusikaltimus žmonės netiki, jog teisėsauga ir juolab nevyriausybinės organizacijos galės jiems padėti, apsaugoti“, – teisėsaugos ir socialinių darbuotojų iššūkius stengiantis surasti ir prakalbinti aukas apibendrina Kristina Mišinienė, KOPŽI vadovė.

Kristina Mišinienė | Asmeninio albumo nuotr.

Siekiant, kad specialistai ir pareigūnai tiksliai atskirtų savu noru tikslingai nusikaltimus darantį asmenį nuo PŽ aukos, priverstos daryti nusikaltimus, KOPŽI kartu su partneriais įžvelgė poreikį aptarti aktualiją. 

Š. m. gegužės 8 d. Kaune daugiau kaip 90 dalyvių iš teisėsaugos, socialinės apsaugos ir paslaugų, švietimo ir laisvės atėmimo vietų įstaigų klausėsi ekspertinių pranešimų konferencijoje „Užverbuoti nusikaltimams: PŽ nusikaltimų darymui aukų identifikavimas ir iššūkiai teikiant pagalbą“.

„Iškart po renginio gavome įspūdingų atsiliepimų. Viena socialinė darbuotoja atsiuntė laišką su gausiomis padėkomis už renginio idėją. Buvo sužavėta Prof. Dr. Aurelijaus Gutausko, Konstitucinio Teismo teisėjo, turinčio ilgametę patirtį baudžiamojoje teisėje, atitinkamų bylų baigčių apžvalga Europoje ir Lietuvoje. Ji bei kiti dalyviai su ovacijomis palydėjo advokato Daliaus Poviliaus, daug metų dirbančio PŽ aukų gynyboje, pasidalinimą apie aukų emocinės būklės įtaką pereinant ilgus teisminius procesus“, – grįžtamąjį ryšį iš pirmojo renginio pateikė Dovilė Vainorė, Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vykdančioji direktorė.

Dovilė Vainorė | Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas prof. Aurelijus Gutauskas, pristatydamas pranešimą „Nusikaltimų darymas kaip prekybos žmonėmis forma – Europoje bei Lietuvoje“, pažymėjo, jog visuomenė dar nepakankamai supranta šį reiškinį, jo pavojingumą. Šios PŽ formos tendencijos kinta, atsiranda vis naujų išnaudojimo būdų bei strategijų. Pagrindiniai nusikaltimai, kuriems yra pasitelkiamos PŽ aukos, yra vagystės, narkotikų gabenimas ir platinimas, sukčiavimas išmokų srityje, elgetavimas.

Aurelijus Gutauskas | Asmeninio albumo nuotr.

Svarbus buvo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės Gabijos Večerinskienės akcentas, jog kalbėti apie PŽ nusikaltimus kaip įvykstančius viename rajone ar apskrityje negalime – asmenų migracija, judėjimas iš vieno rajono į kitą, neleidžia šių nusikaltimų susieti su viena konkrečia teritorija. Asmenų verbavimas ir gabenimas į kitą – jiems nepažįstamą – teritoriją padeda nusikaltėliams tokius asmenis paimti iš saugių aplinkų ir padaryti juos priklausomus nuo išnaudotojų, kas vėliau palengvina jų išnaudojimą nusikalstamų veikų darymui panaudojant psichologinį ar fizinį smurtą.

Gabija Večerinskienė | Asmeninio albumo nuotr.

Įvertinę dalyvių lūkesčius ateičiai, jog apie šią PŽ nusikaltimo formą reikalinga kalbėtis ir organizuoti žinių dalijimąsi įvairiais formatais, renginio sumanytojai konferenciją organizuoja rugsėjo 26 d. Šiauliuose.

Konferencija „Užverbuoti nusikaltimams: prekybos žmonėmis nusikaltimų darymui aukų identifikavimas ir iššūkiai teikiant pagalbą“ vyks 13.00-16.30 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje. Dalyvavimas nemokamas. Registruotis kviečiame el. paštu centras@anti-trafficking.lt.

Konferenciją organizuoja VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ ir Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis. Partneriai – Šiaulių apygardos prokuratūra ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.
Naujesnė Senesni