Po kiekvienų rinkimų politinės partijos ir žiniasklaida skaičiuoja, kiek viena ar kita politinė jėga išleido pinigų, kad į Seimą patektų jų atstovai. Tačiau niekas nevertina, kokį poveikį daro jų politiniai pareiškimai, ypač skleidžiant neapykantą ar net pastūmėjant vaikus savižudybės link.
 |
| Martynas Norbutas | Gayline.lt nuotr. |
Daugiau nei 1 iš 3 LGBTQ+ asmenų Lietuvoje galvojo apie savižudybę – tai atskleidė šiais metais Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros paskelbtas tyrimas. Žmonės svarsto apie tai, nes nebegali pakelti diskriminacijos namuose, mokykloje, viešojoje erdvėje. Tuo metu Regionų partijos atstovai registruoja pataisas, kuriomis siekia skatinti tokius procesus. Šį kartą – vaikų gretose.
Jau minėtas tyrimas atskleidė, kad 66 proc. LGBTQ+ vaikų mūsų šalyje niekada negavo jokios informacijos apie savo bendruomenę mokyklose. Mokytojus tylėti skatina baimė. Jie nenori kovoti su tėvais, kurie stengiasi ištrinti LGBTQ+ egzistavimą. Dabar politikai nusitaikė į tuos mokytojus, kurie atsisako neigti realybę ir supažindina mokinius su faktu, kad esama biseksualių, homoseksualių ar kitokių žmonių ir tai nėra kažkas blogo. Jie tiesiog yra.
Nemaža dalis LGBTQ+ žmonių vaikystėje pradeda jausti, kad jie skiriasi nuo savo bendraamžių. Jie, kaip ir visi, ieško atsakymų ir nori suprasti to priežastis. Dar daugiau, įvairiose šalyse atliekamų tyrimų metu nepilnamečiai teigia, kad jautėsi pasimetę, kaltino save ir galvojo, jog jie vieninteliai yra „nenormalūs“, todėl privalo slapstytis.
60 procentų apklaustųjų mokyklose jaučiasi nesaugūs dėl savo seksualinės orientacijos. Tokias išvadas pateikia ir Lietuvoje tyrimus atlikę tyrėjai. O priežastys akivaizdžios. ES Pagrindinių teisių agentūros duomenimis, Lietuvoje 72 proc. LGBTQ+ respondentų teigia, kad jie mokykloje patyrė patyčias, buvo išjuokti, erzinami, įžeidinėjami ar jiems grasinama. Šie duomenys nesukėlė nė menkiausio rūpesčio „tradicinių vertybių“ politikams.
Kiek iš gyvenimo nusprendžia pasitraukti būtent LGBTQ+ vaikų, Lietuva taip pat neskaičiuoja. Nors kitose šalyse depresijos, nerimo ir juo labiau tokių kraštutinių žingsnių priežastys laikomos labai svarbia informacija, kuri turi padėti užkirsti kelią liūdnoms ir žalingoms pasekmėms, bet ne mūsų šalyje.
Kyla klausimas, kodėl? Nes LGBTQ+ žmonės nėra vertingi. Jų psichinė sveikata taip pat. Laikomasi nuostatos, kad gyvybė yra vertinga tik tiek, kiek ji atitinka tam tikrą, dirbtinai sukurtą modelį. Jei žmogus yra kitoks – reiškia nėra vertingas.
LGBTQ+ vaikai, anot tam tikrų politikų, nenusipelno gauti atsakymo, kad viskas su jais yra gerai ir jie yra tokie pat žmonės, kaip ir visi kiti. Vienintelė galimybė, anot Regionų partijos, yra ta, kad tokį patvirtinimą jie gautų iš tėvų. Bet jei vaikas labiau pasitiki mokytoju ir jo paklausia – šis turėtų tylėti ir kalbėti tik apie „tradicinę šeimą“. Kitu atveju gresia bauda mokyklai.
Tiesą pasakius, ir dabar nemaža dalis mokytojų tyli – aiškindami, kad yra tik vienas šeimos modelis, tik viena galimybė jausti trauką, t. y. tik priešingai lyčiai. Visa kita neegzistuoja. O jei ir yra, tai taip gėdinga, kad negalima apie tai kalbėti. Bet radikalai nori dar daugiau – Kremliaus formuojamos tvarkos, kur gyvybė nėra vertybė savaime, nes verti gyventi tik tie, kurie išpažįsta „tradicines vertybes“. Visi kiti turi mažiausiai kentėti, o dar geriau – išnykti.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net