Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo vieno šalies universiteto užklausą, kaip elgtis, kai studentų bendrabutyje apgyvendinamas translytis žmogus – paskirti į vaikinų, ar į merginų korpusą. Tarnybos ekspertės nurodo, kad pirmiausia reikėtų paklausti paties asmens, kuriai lyčiai jis ar ji save priskiria.
 |
| Asociatyvi „Unsplash“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Laiške universiteto atstovai aiškino, kad į juos kreipėsi translytis asmuo, prašydamas vietos bendrabutyje. „Norime pasikonsultuoti, kadangi tokio atvejo dar neturėjome. Nežinome, ar skirti žmogų į merginų, ar vyrų korpusą“, – rašoma laiške Tarnybai, rašoma pranešime spaudai.
Akcentuoja saugumo prevenciją
Anot Tarnybos lygių galimybių ekspertės Ievos Laugalytės, apgyvendinant studentus ir studentes, universitetų administracijos turėtų gerbti ir atsižvelgti į jų lytines tapatybes.
„Priėmimas į bendrabučius turėtų būti organizuojamas taip, kad nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės. Rekomenduojame ne tik apgyvendinti žmogų pagal jo lytį, bet ir užtikrinti saugumą. Tiek konkretaus asmens, tiek ir visos universiteto bendruomenės“ – sako ekspertė.
I. Laugalytės pastebėjimu, apklausos rodo, kad Lietuvoje translyčiai asmenys yra bene labiausiai stigmatizuojama visuomenės dalis, tad tokios situacijos švietimo įstaigoms gali būti gera proga peržiūrėti savo nediskriminavimo ir lygybės strategijas.
„Pavyzdžiui, daugiau dėmesio skirti nepageidaujamo elgesio prevencijai bendrabučiuose, sukurti mechanizmus, kaip jų gyventojai galėtų pranešti apie tokio elgesio apraiškas, numatyti, kokia pagalba bus teikiama ir panašiai. Tai svarbu ne tik translyčiams, bet apskritai visiems studentams“, – pažymi ekspertė.
Skundai lytinės tapatybės pagrindu gali būti tiriami
Teisininkė Laima Vengalė-Dits atkreipia dėmesį, kad apgyvendinimas bendrabučiuose yra jautrus klausimas, nes susijęs su asmens privatumu, saugumu ir orumu: „Įstatymai visų situacijų neapibrėžia, tad siūlytina vadovautis protingumo, sąžiningumo, teisėtumo, logikos ir žmogaus teisių užtikrinimo principais“.
L. Vengalė-Dits nurodo, kad nors Lygių galimybių įstatyme lytinė tapatybė nėra įtvirtina kaip savarankiškas draudžiamo diskriminavimo pagrindas, tačiau tiriant skundus dėl galimos diskriminacijos, ji interpretuojama kaip sudėtinė lyties pagrindo dalis.
„Translytis asmuo, kuris yra patvirtinęs savo lytį, turėtų būti traktuojamas kaip atitinkamos lyties asmuo, nes jis iš principo patvirtina savo lytinę tapatybę ir atskleidžia ją visuomenei. Todėl žmogus turėtų būti vertinamas taip, kaip jis save identifikuoja – translyte moterimi arba translyčiu vyru“, – komentuoja ji.
Teisininkė taip pat primena, kad pagal įstatymus, diskriminacija laikomi atvejai, kai asmuo dėl savo tapatybės, pavyzdžiui, lyties yra traktuojamas blogiau, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų traktuojamas kitas asmuo.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba universitetų atstovus rugsėjo 19 d. kviečia dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „TRANS FORUM: trans žmonių teisės, patirtys ir iššūkiai“, kurios metu Lietuvos ir užsienio ekspertės (-ai) kalbės apie trans žmonių padėtį Lietuvoje, apie trans žmones, paveiktus migracijos procesų ir sąlygų Europoje, bei kitus su translyčių žmonių teisėmis susijusius klausimus.
Daugiau informacijos apie konferenciją – čia.
Konferencija yra projekto „Centre – translyčių žmonių balsai“, vykdomo kartu su Norvegijos Karalystės lygybės ir nediskriminavimo kontrolieriaus įstaiga, dalis. Projektą finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.