Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį pritarė išvadai, kad parlamentaro, Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus pasiūlymas įvesti draudimą šalies mokyklose kalbėti apie LGBTQ+ bendruomenę prieštarauja Konstitucijai.
 |
| Jonas Pinskus pasišovė uždrausti kalbėti apie LGBTQ+ bendruomenę | Jarmo.net koliažas (asociatyvi freepik.com ir O.Posaškovos/Seimo kanceliarijos nuotr.) |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
J. Pinskus kartu su bendražygiais siūlo papildyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą įtvirtinant draudimą mokyklose be tėvų raštiško sutikimo skleisti bet kokią informaciją, susijusią su kita nei heteroseksualia orientacija. Už šio reikalavimo nesilaikymą būtų taikoma administracinė atsakomybė – skiriama 1 tūkst. eurų bauda.
Sako, kad vaikams informacija – brukama
J. Pinskaus pasiūlymą palaikantis Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Stončaitis Teisės ir teisėtvarkos komitete trečiadienį kalbėjo, kad šalies gyventojams mėginama „įpiršti“ teisinį reguliavimą, kuris yra nepriimtinas, todėl išvados, jog projektu prieštaraujama Konstitucijai, siūlė nepalaikyti.
„Tai ką jūs tenai dabar einate aplamai negirdėdami lygtai gyventojų ir formuodami šitą išvadą?“ – piktinosi jis.
Pasak politiko, Konstitucijai numatant tėvų teises ir pareigas, jas privalu gerbti. „Tai ką, čia tėvai neturi šitos teisės? <...> Nu negalima taip brutaliuoju buldozeriu keliauti per tėvų teises. Mes kalbame apie ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus. Tėvai yra tiesiogiai atsakingi už juos“, – akcentavo A. Stončaitis.
„Neįsivaizduoju, kur čia gali būti apribojimas kažkokių teisių gauti informaciją, jeigu mes kalbame apie tos pačios lyties asmenų santykius, vaikui brukamus ikimokykliniame amžiuje ir mokykliniame“, – pridūrė jis ir pabrėžė, kad svarbu išlaikyti „tradicinės šeimos“ sampratą.
Argumentus vadina politiniais
Seimo Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Liucija Schulte-Ebbert posėdyje priminė, kad Konstitucinis Teismas 2019 metų sprendime pasisakė, jog žmogaus teisių varžymas dėl jo lytinės orientacijos yra draudžiama diskriminacijos forma.
„Mūsų argumentai yra teisiniai, Seimo nario – politiniai, tai komiteto valia apsispręsti“, – kalbėjo ji, komiteto posėdyje pristačiusi Seimo Teisės departamento išvadą, kad projektu iš esmės yra siekiama apriboti galimybę skleisti ir gauti informaciją apie tos pačios lyties asmenų santykius.
„Diskriminaciniu būdu, tai yra vien lytinės orientacijos pagrindu, būtų ribojama asmenų saviraiškos laisvė“, – teigė L. Schulte-Ebbert.
J. Pinskaus iniciatyvą vertina kaip siekį susirinkti papildomų balsų
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Vilius Semeška, įvertindamas A. Stončaičio pasisakymus, teigė tai vertinantis kaip rinkiminę kampaniją.
„Išklausėme Algirdo emocionalų pasisakymą – suprantama, rinkimų kampanija. <...> Aš pabrėžčiau pirmiausiai tai, kad tai nėra naujas įstatymo reguliavimas. Tai yra Seimo nario Jono Pinskaus įstatymo projektas, kuris, matyt, Seimo salės ir nepasieks, nes lygiai taip pat aš jį vertinu kaip rinkimų projektą, siekiant tam tikrą marginalizuotą rinkėjų dalį patraukti į save“, – kalbėjo konservatorius.
TS-LKD narys sakė esąs įsitikinęs, kad J. Pinskaus pasiūlymas yra taip pat politizuotas, kaip ir A. Stončaičio pasisakymas.
„Norima grįžti į praeitą amžių. <...> Tos informacijos, kuri globaliam pasaulyje sklando, tu nei paslėpsi, nei uždrausi“, – tikino V. Semeška.
Išvada: pasiūlymas prieštarauja Konstitucijai
Seimo Teisės departamentas pareiškė manantis, kad J. Pinskaus siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai.
„<...> priėmus siūlomą įstatyminę nuostatą būtų įtvirtintas nelogiškas ir ydingas teisinis reguliavimas, pagal kurį ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose jokia forma ir apimtimi nebegalėtų būti skleidžiama objektyvi ir realius visuomeninius santykius atliepianti informacija, net ir niekaip nesusijusi su ugdymo turiniu.
Kitaip sakant, pagal siūlomą reguliavimą administracinėn atsakomybėn turėtų būtų traukiami ir tie asmenys, kurie praneštų (skleistų) informaciją apie Lietuvos ar kitų užsienio valstybių įvykius, faktus, renginius, susijusius ne su heteroseksualia orientacija.
Pagrįstai manytina, kad toks informacijos skleidimo ribojimas ir administracinės atsakomybės už tokio ribojimo pažeidimą nustatymas prieštarautų Konstitucijos 25 straipsnio nuostatoms, įtvirtinančioms teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją“, – rašoma išvadoje.