Ar esate girdėję lietuviškai pavadintą gender ideologiją? Šią anglicistinę svetimybę dažniausiai vartoja tradicinių vertybių ir lietuvybės puoselėtojai. Ar ne keista? Šių metų Šiluvos atlaiduose Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pasidalijo nuogąstavimu, kad iš gender ideologijos kyla pavojus nacionaliniam saugumui. Net arkivyskupas Šiluvos atlaiduose pavartojo anglicizmą. Anglicizmas ne tik rėžia lietuvio ausį. Ne visiems aiškus jo turinys.
 |
| Skirmantas Bikelis | Asmeninio archyvo nuotr. |
Dr. Skirmantas Bikelis
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas
Gender ideologiją lietuviškai būtų galima vadinti lygybės ir buvimo savimi ideologija. Pagal lygybės ir buvimo savimi ideologiją, asmenys patys renkasi, kokį vaidmenį jie atliks visuomenėje – kokią darbinę veiklą rinksis, kiek bus aktyvūs siekdami karjeros, o gal daugiau dėmesio teiks namų ūkiui, vaikų gimdymui, šeimos puoselėjimui ar laiką skirs kitiems prioritetams, kaip jau pačiai ar pačiam atrodys geriau. Buvimas savimi pagal šią ideologiją reiškia ir tai, kad žmogus kuria savo romantinius santykius ir šeimą su tuo, ką myli, to nesigėdija, neslepia ir nėra dėl to smerkiamas, bet priešingai, visuomenė tuo džiaugiasi, kaip ir visomis šeimomis.
Šios ideologijos oponentė – nelygybės ir paklusnumo ideologija. Pasak jos, asmuo, kurdamas šeimą, turėtų paklusti vyrų globėjiškais balsais ir žvilgsniais skelbiamai tvarkai, kuri esą užtikrina visuomenės dorovę ir gerovę. Ši ideologija pripažįsta teisę į šeimą tik daliai žmonių, pasižyminčių tik viena iš galimų seksualinių orientacijų. Kitiems žmonėms ši ideologija liepia tiesiog pamiršti apie šeimos kūrimą, slėpti savo šiltus jausmus ir melsti Dievo atleidimo dėl to, kad gimė neteisingos orientacijos. Nelygybės ir paklusnumo ideologija mato moterį kaip būtybę, turinčią vykdyti jai priskirtas funkcijas ir nesikišančią ten, kur yra tik vyrų sritis. Kiek stipriai ribojami moterų pasirinkimai, priklauso nuo vyrų globėjiškais balsais religinio radikalumo. Neseniai Afganistane religinė vyrų valdžia išleido „Dorybės skatinimo ir ydų prevencijos“ įstatymą, kuris moterims uždraudė dainuoti, deklamuoti ar garsiai skaityti viešumoje. Kauno arkivyskupas Šiluvos atlaiduose skaitė pranešimą „Visuomenė be dorybių – grėsmė nacionaliniam saugumui“. Kvietimo imtis ko nors panašaus, ką liepia „Dorybės skatinimo ir ydų prevencijos“ įstatymas, kalboje, žinoma, nenuskambėjo. Katalikų Bažnyčia yra šimtmečiais liberalesnė nei radikalieji islamistai. Tačiau žinutė, kad lygybės ir buvimo savimi ideologiją Katalikų Bažnyčia laiko pavojinga visuomenei ir valstybei, buvo išsakyta labai aiškiai.
Lygybės ir buvimo savimi ideologija yra viena pamatinių Europos Sąjungos vertybių. Lygybės principą bei draudimą diskriminuoti numato ir Europos žmogaus teisių konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija (nors pastarojoje šalia bendro ir šeimos lygybės principo galime rasti diskriminacinių nuostatų apie santuokos sudarymą). Europa praėjo sunkią nelygybės mokyklą, o XX a. itin radikalias jos formas. Geltonos Dovydo žvaigždės (žydų), rožiniai žemyn nukreipti trikampiai (gėjų) įėjo į istoriją kaip nelygybės ir paklusnumo ideologijos radikaliausio laikmečio Europoje ženklai. „Niekada daugiau!“ yra lygybės ideologijos šūkis.
Koks šių dviejų ideologijų jėgų santykis dabartinėje Lietuvoje, jau dvidešimt metų kaip lygi tarp lygių gyvenančioje Europos Sąjungos šeimoje? Panašu, kad gan didelę persvarą turi nelygybės ir paklusnumo ideologija. Rinkimų į prezidentus debatų metu buvo užduotas klausimas, ar vienos lyties asmenų šeima yra šeima (kad taip ir yra, yra vienas iš kertinių lygybės ir buvimo savimi ideologijos teiginių). Tik du iš aštuonių kandidatų pakėlė lentelę TAIP. Didele persvara vėliau išrinktas prezidentas Gitanas Nausėda buvo vienas iš pakėlusiųjų NE. Neseniai paskelbti apklausos rezultatai, kurioje buvo klausimas ,,Ar pritartumėte civilinės sąjungos įstatymo projektui?“. Dvigubai daugiau respondentų nepritarė, nei pritarė, nemaža dalis buvo neapsisprendusių. Įdomu, kad 62 procentai moksleivių ir studentų pritarė civilinės sąjungos įteisinimui, o pensininkų 66 proc. nepritarė. Manytina, yra nemažai veiksnių, kodėl mūsų jaunoji ir vyresnioji kartos didele dalimi laikosi skirtingų ideologijų. Populiaru vyresnių žmonių pažiūras aiškinti sovietiniu palikimu. Sovietų Sąjunga buvo, kaip ir dabartinė Rusija tebėra, nelygybės ir paklusnumo ideologijos citadelė. Bet, manyčiau, Lietuvoje yra kur kas reikšmingesnių veiksnių. Pati įtakingiausia nelygybės ir paklusnumo ideologijos skleidėja Lietuvoje vienareikšmiškai laikytina Katalikų Bažnyčia. Skirtingų kartų pritarimas skirtingoms ideologijoms, manyčiau, leidžia spręsti, kuriai kartai Katalikų Bažnyčia turi daugiau įtakos. Apklausos duomenys leidžia tikėtis, kad lygybės ir buvimo savimi ideologijos Lietuvoje laukia šviesi ateitis. Kada jos sulauksime? Kai pasikeis viena ar net dvi kartos?
Platesnį pritarimą lygybės ir buvimo savimi ideologijai galėtų paspartinti politikų lyderystė. Vienas itin spartaus visuomenės nuomonės virsmo pavyzdžių yra Malta, viena katalikiškiausių valstybių Europos Sąjungoje. Maltos visuomenė Katalikų Bažnyčios buvo taip suimta į nagą, kad žmonės iki pat 2011 metų neturėjo galimybės išsiskirti civiline tvarka. Maltiečiai galėjo nebent anuliuoti santuoką per bažnytinį tribunolą ir tik dėl tam tikrų išskirtinių priežasčių. Galvotume, visuomenėje, kurioje tokia stipri Katalikų Bažnyčios įtaka, apie vienos lyties šeimų ir santuokos lygybę nereikėtų nė svajoti per amžių amžius? Anaiptol, visuomenės aktyvumo ir politikų lyderystės dėka civilinės sąjungos Maltoje buvo įteisintos jau 2014 metais (suteikiant poroms ir teisę įsivaikinti), o vienos lyties asmenų santuokos pripažintos lygiateisėmis kitoms santuokoms 2017 metais. Ar Maltoje po šeimų lygybės įteisinimo prasidėjo Sodoma Gomora, kilo pavojus šeimoms, vaikams ir nacionaliniam saugumui? Ar visuomenė dar labiau suskilo? 2006 metais tik 18 procentų maltiečių pritarė tos pačios lyties santuokų įteisinimui. 2016 metais, praėjus porai metų po civilinių sąjungų pripažinimo, pritarimas siekė 41 procentą. 2023 metų „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, pritariančių vienos lyties santuokos įteisinimui buvo jau 74 procentai. Dešimtmetis įteisintos civilinės sąjungos bei šešeri metai santuokos lygybės nuramino visuomenę, labai sumažino jos susiskaldymą šiuo klausimu. Manytina, ir gąsdinimų, kad lygybės ir buvimo savimi ideologija padarys žalos visuomenei, ženkliai sumažėjo.
Maltos stebuklas nenusileido iš dangaus. Tai visuomenės judėjimų už lygybę ir politikų, tvirtai tikinčių Europos Sąjungos pamatinėmis vertybėmis, darbo vaisius. Toks kelias laukia ir Lietuvoje. Niekas kitas be mūsų, jokia šventa dvasia lygybės ir vienybės į Marijos žemę neatneš.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net