Dėl civilinės sąjungos – kritika Laisvės partijai: jie nekovojo už tai, ką žadėjo per rinkimus

Lietuvos politinėje arenoje LGBTQ+ teisių klausimai ir toliau kelia audringas diskusijas. Politiniai oponentai nepraleidžia progos įgelti Laisvės partijai už esą nevykdomus rinkiminius pažadus dėl vienos lyties partnerystės įteisinimo, tuo metu partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ginasi teigdama, kad laisviečiai padarė daugiau nei bet kuri kita iki šiol partija.

Aušrinė Armonaitė | Jarmo.net koliažas (Seimo kanceliarijos ir freepik.com nuotr.)


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Skriejo kritikos strėlės

Ketvirtadienį naujienų agentūros ELTA organizuotuose debatuose partiją „Laisvė ir teisingumas“ į Seimą vedantis Artūras Zuokas negailėjo kritikos Laisvės partijai, kuri, anot jo, nors garsiai kalbėjo apie žmogaus teises, tačiau realių veiksmų joms ginti nesiėmė.

„Laisvės partija niekada nekovojo už tai, ką žadėjo savo rinkimų kampanijoje, turiu omenyje įteisinti vienos lyties partnerystę arba civilinę santuoką, lygiai taip pat ir už kitus savo politinius pažadus. Ir jūsų dabar tas vadinamas lankstinukas su užrašu „Yra nepabaigtų darbų“ – jūs net pradėtų jų neturit. Tai ką galima kalbėti apie pabaigimą? Nes jeigu būtumėt norėję ir partija būtų siekusi rezultato, tai būtų ieškojusi dialogo su kitomis politinėmis partijomis. Ir tikrai partnerystės ar civilinės partnerystės įstatymas galėjo Lietuvoje būti priimtas“, – dėstė Artūras Zuokas.

Jis teigė, kad Laisvės partija vykdo politinį šou, o ne atstovauja žmogaus teisių klausimus.

„Latvijoje kodėl buvo priimtas tos pačios lyties ir ne tik partnerystės įstatymas? Todėl, kad atsirado labai aiški formuluotė, kuri buvo įdėta į įstatymą: partnerystė netolygu santuokai. Lygiai taip pat jeigu toks pasiūlymas būtų pateiktas Lietuvos Seime, atitinkamas įstatymas būtų priimtas, bet niekam nereikėjo, o ypatingai Laisvės partijai nereikėjo, kad nors vienas jos rinkiminis pažadas būtų įgyvendintas“, – kalbėjo A. Zuokas.

Sako, kad laisviečiai tyčiojasi

Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas sakė turintis šiek tiek švelnesnę nuomonę apie Laisvės partijos poziciją žmogaus teisių klausimais, tačiau atkreipė dėmesį į laisviečių tariamą klaidą – konfrontaciją su tais, kurie balsuoja kitaip nei norėtų Laisvės partija.

„Mes siekiame žmogaus teisių klausimus išspręsti per dialogą ir štai čia su Artūru (Zuoku, – jarmo.net) kiek sutinku, o ne per konflikto kėlimą pastatant save į teisuolio poziciją, o visi kiti kažkokie „agroliberalai“ arba kaip mūsų kolegos kai kurie buvo pavadinti „raganosiais“ ir t.t. Jeigu ieškote pagrindo patyčioms, tai nesitikėkite, kad pavyks tuos žmones kitąkart pritraukti“, – akcentavo Liberalų sąjūdžio atstovas.

Liberalai ne kartą yra sulaukę kritikos, kad dalis frakcijos balsuoja prieš partnerystę, civilinę sąjungą. E. Gentvilas teigė, kad kiekvienas politikas, patekęs į Seimą, elgiasi pagal savo sąžinę.

„Liberalų sąjūdis taip pat turi savo darbotvarkėje žmogaus teisių klausimus. Taip, jūs baksnosite pirštais, kad ne visi balsuoja dėl civilinės sąjungos. Taip, tai taip pat yra žmogaus teisė patekus į Seimą elgtis pagal sąžinę. Parašyta Konstitucijoje. Jūs žinote, kolegos, kad aš visada pasisakau, palaikau, pažadu palaikyti, elgtis, o jeigu bus per mūsų sąrašą išrinktų kitaip galvojančių žmonių, aš jų negaliu išmesti – jie turi teisę balsuoti pagal savo sąžinę“, – sakė politikas.

Pasigenda dialogo

Regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus kalbėjo, kad Laisvės partija nepagrįstai kritikuoja kitaminčius.

„Žmonės yra ne tik tai tautinės mažumos ar LGBT bendruomenė, bet žmonės yra ir tradicinės šeimos, ir tėvai, ir t.t. Suprantat, žmogaus teisės turi būti ginamos visų. Pritariu Eugenijui, kad turi būti kalbama, diskutuojama, turi būti dialogas, o ne bandoma užaštrinti situaciją. Toks jausmas, kad išlenda nepilnavertiškumo kompleksas, agresyvumas ir tuo būdu sugadinami netgi tie siekiai, kuriuos būtų galima žymiai lengviau per dialogą pasiekti“, – dėstė J. Pinskus.

„Jeigu kažkas pasako kitokią nuomonę, tu iškart tampi vatnikas, tu esi iš rytų, o mes tokie vakarietiški, šiuolaikiški, kai jūs esate žemesnio lygio“, – pridūrė jis.

Teigė pasisakantis už tradicinę šeimą

O štai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Jaroslavas Narkevičius vardijo, kokių teisių reikėtų vadinamosioms „tradicinėms šeimoms“.

„Teisė tradicinių šeimų atstovams oriai gyventi – tai mes ir pasisakome, kad būtent tradicinės šeimos puoselėjimas, gerų sąlygų sudarymas yra teisių realizavimas: šeimos kortelė, vaiko pinigai, pensininkų (pensijų, – jarmo.net) doras dydis, bonusas 400 eurų vienkartinė išmoka pensininkams, kad galėtų pailsėti. Tai visas paketas yra būtent teisių respektavimas“, – kalbėjo buvęs susisiekimo ministras, pabrėžęs, kad šias teises siekiama užtikrinti tam, jog „nebūtų peršama nepriimtina ideologija“.

Armonaitė: „Pripratau, kad būrys vyrų moko mane“

Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė atrėmė jos ir partijos atžvilgiu skriejusią kritiką sakydama, kad ji neturi pagrindo: „Laisvės partija visus 5-erius mūsų gyvavimo metus girdi nuolatinius priekaištus, kad mes kažką ne taip darome, ir aš galėčiau gintis, bet sėdžiu šiandien, matau kai kuriuos bendražygius ir labai gerai žinau, ką mes ir kiek darėme, kiek buvo kompromisų padaryta dėl civilinės sąjungos, už kuriuos mes taip pat buvome kritikuojami, ir mes padarėme viską, ką galėjome, ir padarėme daugiau nei kas kitas iki šiol, kad priartėtume prie civilinės sąjungos priėmimo“.

A.Armonaitė taip pat pabrėžė, kad buvo padaryta nemažai darbų, bet taip pat tam tikri sprendimai dar laukia priėmimo.

„Politikoje pripratau, kad būrys vyrų moko mane, kaip man reikia dirbti mūsų darbą ir įgyvendinti programą. Ačiū labai už rūpestį. O kalbant iš esmės, pagarba žmogaus teisėms iš esmės yra tai, kas skiria mus nuo rusiško pasaulio. Ir ne tik LGBTQ+ <...>, bet kalbame ir apie smurtą artimoje aplinkoje, kurį daugiausia patiria moterys ir vaikai. Daug padaryta, bet yra labai daug ką nuveikti: ir priimti civilinę sąjungą, ir ne tik ratifikuoti Stambulo konvenciją, bet iš esmės teisės aktus ir sistemą sukurti, kurioje moterys gautų realią pagalbą“, – sakė ji.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.

Naujesnė Senesni