„Aš jaučiuosi savimi,“ – rodydama tapatybės kortelę sako Rita (čia ir toliau vardai yra pakeisti). Ji, kaip ir daugelis kitų translyčių žmonių Lietuvoje, lytį atitinkantį asmens dokumentą gavo teismo keliu. Rita yra viena iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrime dalyvavusių translyčių asmenų, sutikusių pasidalinti savo patirtimi. Anot Ritos, teisinis lytinės tapatybės patvirtinimas jai tapo ne tik biurokratine procedūra, bet ir emocinės sveikatos pagrindu, rašoma Lygių galimybių kontrolieriaus tanybos pranešime.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Tarnyba išleido išsamią Nacionalinę translyčių asmenų padėties apžvalgą, kurioje ne tik vertinama, kaip per pastaruosius penkerius metus pasikeitė translyčių žmonių teisės, galimybės ir iššūkiai Lietuvoje, bet ir atskleidžiamos realios žmonių kasdienybės patirtys.
Asociacijos „Trans autonomija“ pirmininkas Ajus Jurgaitis pabrėžia, kad „dabartinė situacija apriboja galimybes translyčiams asmenims Lietuvoje jaustis saugiai ir pilnavertiškai dalyvauti viešajame gyvenime“.
Jis primena, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas jau 2007 m. įpareigojo Lietuvos valstybę priimti teisės aktus, reglamentuojančius teisinį lyties pripažinimą, tačiau iki šiol šie įsipareigojimai nėra įvykdyti.
Šiandien galiojanti tvarka verčia keliauti į teismą
Šiuo metu Lietuvoje translyčiai asmenys administracine tvarka gali pasikeisti tik vardą ir pavardę, tačiau ir tam reikalinga psichiatro diagnozė. Pasikeitus vardą ir pavardę, asmens kodas ir lyties žymuo (vyr/mot) lieka nepakitę.
Dauguma tyrime apklaustų translyčių žmonių tai įvertino kaip didžiausią trūkumą. Norint pakeisti ir šiuos duomenis, dokumentus tenka keisti teismo keliu.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Tai sudėtingas procesas, kuriam reikalinga advokato pagalba, kainuojanti apie 700 eurų. Pridėjus žyminį mokestį ir vėliau laukiančias naujų asmens dokumentų (paso, tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimas ir t.t.) gamybos bei susijusias išlaidas („Regitroje“, bankuose ir kitose įstaigose), susidaro gana solidžios sumos, galinčios tapti reikšmingu barjeru realizuojant teisę į lytinės tapatybės pripažinimą.
Be to, šiam procesui didelės įtakos turi ir teisėjų nuostatos, kurios gali lemti proceso vilkinimą ir papildomų įrodymų reikalavimą. Neretai translytiškumas nepagrįstai siejamas su konkrečiomis medicininėmis intervencijomis, kurios iš tiesų daliai translyčių asmenų gali būti net nereikalingos.
Kodėl nepakanka pasikeisti vardą?
Ritos darbovietė – gamybos srityje, kurioje vilkimi specialūs darbo drabužiai. Jos darbe, kaip ir daugelyje panašių, rūbinės suskirstytos į vyrų ir moterų. Dokumentuose matydamas moterišką vardą ir vyrišką lyties žymenį, darbdavys gali nesuteikti teisės darbuotojai persirengti moterų rūbinėje, taip sukurdamas asmens orumą pažeidžiančias darbo sąlygas.
Apžvalgoje dalyvavęs Petras teigia, kad dabartinė situacija verčia translyčius asmenis atskleisti savo tapatybę net ir ten, kur to visai nereikia. Tokiu būdu sudaromos prielaidos be pagrindo pažeisti teisę į asmens privatumą.
„Man atrodo, tai tik dar viena papildoma problema. Eisi per kokią oro uosto apsaugą ir kvestionuos, kodėl pas tave vienoks vardas ir pavardė, o kitoks asmens kodas ir lyties žymuo. Tai automatiškai atskleidžia, kad žmogus yra trans bet kokiam darbdaviui – bet kam, nes tavo dokumente pamatys, kad nesutampa vardas ir pavardė su asmens kodu arba lytim dokumentuose,“ – pasakoja apklausos dalyvis Petras.
Tai, kad bene daugiausiai nerimo kelia priverstinis lytinės tapatybės atskleidimas tretiesiems asmenims, pabrėžė dauguma tyrime kalbintų žmonių. Anot jų, tai gali išprovokuoti nepageidaujamas reakcijas, diskriminacijos ar smurto apraiškas.
Rekomenduoja mažinti biurokratines kliūtis
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba apžvalgoje pateikė konkrečias rekomendacijas, kurios pagerintų lytinės tapatybės pripažinimo prieinamumą.
„Be nuolat kartojamos būtinybės priimti lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą, viena esminių mūsų rekomendacijų yra skaidrumas ir aiškumas. Kaip parodė translyčių asmenų apklausa, dauguma jų susidūrė su nežinomybe prieš pradedant lytinės tapatybės pripažinimo procedūras, kai kuriems procedūros buvo pernelyg neprieinamos dėl jų amžiaus, socioekonominės padėties, kupinos biurokratinių ir finansinių barjerų. Negana to, norint, kad civilinės būklės įrašų pakeitimai būtų taikomi visose gyvenimo srityse, tekdavo patirti daug papildomų rūpesčių, o neretai ir žeminančių situacijų. Todėl viena iš rekomendacijų – sinchronizuoti asmens duomenų pakeitimą įvairiose sistemose (pavyzdžiui, e. sveikatos), taip užtikrinant duomenų saugumą ir neatskleidimą tretiesiems asmenims,“ – sako Tarnybos atstovė ir viena tyrimo autorių Ieva Laugalytė.