„Negalėčiau apibūdinti jausmo, kurį suteikia klientas, kuris tau kaip specialistui apskritai pirmą kartą atsiskleidžia apie savo seksualinę orientaciją ar tapatybę. Ir koks jaučiasi laisvas terapijos pagalba įveikęs baimę ir prisipažinęs apie tai jam artimiems žmonėms“, – ištarė psichologė Milita Judzinskė.
 |
| Milita Judzinskė | Asmeninio archyvo nuotr. |
.png)
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Visuomenėje vykstant diskusijoms apie LGBTQ+ asmenų lygiateisiškumą, M. Judzinskė pastebi, kad šios bendruomenės nariai vis dar susiduria su daugeliu iššūkių. Specialistė skiria ypatingą dėmesį šiai grupei, nes tikisi pakeisti žmonių gyvenimus ne tik suteikdama psichologinę pagalbą, bet ir stiprindama jų savivertę bei skatindama visuomenę įsiklausyti ir suprasti.
„Dirbant su LGBTQ+ asmenimis matau labai daug prasmės, manau, kad tokiu būdu aš ir pati tobulėju ne tik kaip specialistas, tačiau ir kaip asmenybė“, – portalui jarmo.net kalbėjo pašnekovė, pasidalijusi savo įžvalgomis apie LGBTQ+ žmonių patiriamus emocinius sunkumus, mitus, kurie juos supa, ir būtinas priemones, padedančias kurti saugią erdvę.
M. Judzinskė pasakojo, kad jos susidomėjimas LGBTQ+ bendruomene prasidėjo nuo akademinės kelionės. „Iš patirties matau, jog specialistų dirbančių su šia jautria žmonių grupe yra nedaug. Esu empatiška, gebanti priimti ir suprasti, padėti, nuraminti ir normalizuoti situaciją, jei to reikia. Mano karjera su LGBTQ+ žmonių grupe prasidėjo nuo nuoširdaus domėjimosi šių socialinių mažumų psichologine sveikata ir kokią įtaką jai daro patiriama diskriminacija rašant savo baigiamąjį magistro darbą. Dalyvaudama įvairiose konferencijose ir seminaruose, skaitydama daug mokslinės literatūros vis daugiau gilinausi į šių asmenų patiriamus įšūkius visuomenėje“, – tikino psichologė.
Pasak M. Judzinskės, nors visi žmonės patiria emocinių sunkumų, homoseksualūs asmenys dažnai susiduria su specifiniais iššūkiais.
Stigma ir diskriminacija, internalizuota homofobija, atskleidimo sunkumai, socialinė izoliacija, psichikos sveikatos problemos ir santykių iššūkiai yra dažni sunkumai, su kuriais susiduria LGBTQ+ žmonės, aiškino ji.
Anot pašnekovės, homoseksualūs asmenys susiduria su socialine stigma, diskriminacija ir homofobija. „Tai gali sukelti baimę dėl atskleidimo (angl. coming out) ir jausmą, kad jie nėra priimami visuomenėje ar net savo šeimoje“, – apgailestavo ji.
Kaip teigė psichologė, dėl ilgalaikio socialinio spaudimo kai kurie homoseksualūs asmenys gali perimti neigiamą požiūrį į homoseksualumą, o tai savo ruožtu gali sukelti gėdą, kaltę, lemti žemą savivertę.
„Atskleidimas yra svarbus, bet dažnai stresą keliantis etapas homoseksualių asmenų gyvenime. Baimė dėl šeimos ir draugų reakcijos, galimo atstūmimo ir netekties jausmas gali sukelti didelį emocinį stresą“, – tikino M. Judzinskė.
Pasak jos, homoseksualūs asmenys gali jaustis atstumti, izoliuoti dėl savo seksualinės orientacijos, o dėl patiriamo streso jie taip pat gali būti labiau linkę į psichikos sveikatos problemas, tokias kaip depresija, nerimas, patirti savižudybės riziką.
„Homoseksualūs asmenys gali susidurti su ypatingais iššūkiais kurdami ir palaikydami romantinius santykius, ypač jei jie susiduria su socialiniu spaudimu ar diskriminacija dėl savo santykių“, – dėmesį atkreipė psichologė.
Tačiau, kaip teigė M. Judzinskė, svarbu pabrėžti ir tai, kad nors homoseksualūs asmenys gali patirti specifinių sunkumų, nemaža dalis jų išgyvena ir teigiamas patirtis: yra palaikomi bendruomenėje, mezga gilius ir prasmingus tarpasmeninius santykius.
„Tinkama parama ir supratimas iš artimųjų, draugų ir bendruomenės gali padėti sumažinti iššūkius ir lemti homoseksualių asmenų gerovę“, – įsitikinusi ji.
Pašnekovė atkreipia dėmesį į dažniausiai visuomenėje pastebimus mitus apie LGBTQ+ asmenis. Ji pabrėžia, kad klaidingi įsitikinimai, tokie kaip „LGBTQ+ asmenys kelia grėsmę tradicinei šeimai“ arba „LGBTQ+ judėjimas siekia privilegijų, o ne lygybės“, yra tiesiog žalingi.
„Nėra jokių įrodymų, kad LGBTQ+ asmenys kelia grėsmę tradicinėms šeimoms ar visuomenei. Daugybė tyrimų rodo, kad LGBTQ+ asmenys gali kurti stiprius, mylinčius ir stabilius šeimos santykius.
LGBTQ+ judėjimas siekia teisių ir lygybės, o ne privilegijų. LGBTQ+ asmenys nori būti traktuojami vienodai pagal įstatymus ir visuomenėje“, – dėstė M. Judzinskė.
Be to, vis dar giliai įsišaknijęs ir mitas, kad translyčiai asmenys – psichiškai nesveiki. „Translytiškumas nėra psichinė liga. Nors translyčiai asmenys gali susidurti su psichikos sveikatos problemomis dėl stigmatizacijos ir diskriminacijos, jų lytinė tapatybė nėra psichopatologija“, – sakė specialistė.
Šią vasarą kilo skandalas dėl psichiatro Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo pasisakymų, kad homoseksualumas yra sutrikimas, nuo kurio reikia gydyti. Tačiau tokia praktika – žalinga, tikino M. Judzinskė.
„Nėra jokių patikimų mokslinių įrodymų, kad žmonės gali pakeisti savo seksualinę orientaciją. Taip vadinama „konversinė terapija“ yra laikoma neetiška ir žalinga daugumoje pasaulio šalių“, – akcentavo ji.
Psichologė pabrėžė, kad labai svarbu, jog terapeutai būtų pasiruošę suprasti ir gerbti LGBTQ+ asmenis. „Psichoterapeutas turi turėti žinių apie LGBTQ+ terminus, patirtis ir iššūkius. Tai padeda sukurti pasitikėjimo pagrindą ir užtikrinti, kad klientas jaustųsi suprastas“, – teigė pašnekovė.
Ji taip pat nurodė, kad kurdami palaikančią aplinką LGBTQ+ klientams, specialistams turi būti būdingas neteisiantis požiūris, empatija ir supratingumas.
„Bet koks išankstinis nusistatymas ar homofobiški komentarai gali pakenkti terapijos procesui“, – dėmesį atkreipė M. Judzinskė.
Dirbdama su LGBTQ+ asmenimis, psichologė taip pat dažnai susiduria su jų tėvais ir šeimomis.
„Konsultacijose svarbu padėti tėvams suprasti, kad jų palaikymas ir priėmimas yra esminiai dalykai vaikų gerovei. Tėvų palaikymas gali sumažinti vaikų riziką susidurti su psichinės sveikatos problemomis, patyčiomis ir diskriminacija. Neretai konsultacijose reikia padėti tėvams suprasti LGBTQ+ patirtis ir iššūkius. Padėti tėvams atpažinti ir spręsti savo emocines reakcijas, tokias kaip šokas, baimė, liūdesys ar kaltė. Svarbu normalizuoti šias reakcijas ir padėti jiems jas suprasti bei įveikti. Taip pat svarbu įvertinti ir suprasti šeimos dinamiką ir kaip tėvų reakcijos bei elgesys gali paveikti jų LGBTQ+ vaiką. Tai gali padėti kurti strategijas, kaip pagerinti šeimos santykius ir palaikyti vaiko gerovę“, – dėstė M. Judzinskė.
M. Judzinskė rekomenduoja LGBTQ+ asmenims, norintiems kreiptis į psichologą, tačiau bijantiems stigmatizacijos, ieškoti būtent LGBTQ+ bendruomenei draugiškų terapeutų. Ji pabrėžia, kad „terapeutai yra mokomi būti neteisiantys ir palaikantys“ ir kad LGBTQ+ asmenys turi teisę gauti pagalbą ir paramą, kurios jiems reikia.