Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) tyrėjai vertins, ar lygių galimybių ir nediskriminavimo politika Lietuvos savivaldybėse užtikrina LGBTIQ asmenų įtrauktį ir atliepia jų poreikius.
 |
| Asociatyvi Tong Su/unsplash.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Lygių galimybių politiką Lietuvoje reglamentuoja Lygių galimybių įstatymas, kuris numato pareigą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms įgyvendinti lygias galimybes rengiant, tvirtinant ir įgyvendinant priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti, todėl svarbu įvertinti, ar ir kokios priemonės numatomos savivaldybėse lygioms galimybėms įgyvendinti“, – pastebi KTU SHMMF Savivaldos mokymo centro vadovė Jolanta Vaičiūnienė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
 |
| Jolanta Vaičiūnienė | KTU nuotr. |
Nepalaikytų net savo vaikų
Naujausia Europos Sąjungos (ES) tyrimų programos „Eurobarometras“ apklausa rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sutinka, jog šalyje labiausiai paplitusi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, kai beveik trečdalis gyventojų jaustųsi nepatenkinti, jei bendradarbis, su kuriuo kasdien palaiko ryšius, būtų iš LGBTIQ bendruomenės.
Be to, Lygių galimybių kontrolieriaus užsakymu atlikta apklausa rodo, kad nemaža dalis visuomenės translyčius asmenis vis dar vertina stereotipiškai bei teigia, kad nenuomotų būsto translyčiam asmeniui, o palaikymą savo translyčiam vaikui išreikštų tik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų.
Pirminė savivaldybių strateginių dokumentų analizė atskleidė, kad kai kurių savivaldybių strateginiuose planavimo dokumentuose labai mažai kalbama apie lygias galimybes, jie silpnai atliepia įvairių visuomenės grupių poreikius, o kai kurios savivaldybės yra net parengusios tam tikrų priemonių lygių galimybių įgyvendinimui.
Yra ir gerų pavyzdžių
„Pasitaiko atvejų, kai strateginių dokumentų situacijos analizės aprašomosiose dalyse yra minimos problemos, susijusios su lygių galimybių įgyvendinimu savivaldybėse, akcentuojant ir LGBTIQ asmenų įtraukties problemas, tačiau, kaip įvardytos problemos bus sprendžiamos per strateginiuose planuose numatytus tikslus, uždavinius, nėra įvardyta. Be to, nenumatytos ir konkrečios priemonės problemoms spręsti“, – pastebi vienas projekto ekspertų KTU SHMMF tyrėjas Vytautas Valentinavičius.
 |
| KTU SHMMF tyrėjas Vytautas Valentinavičius | KTU nuotr. |
KTU tyrėjai pastebi ir gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, viena savivaldybių yra numačiusi sukurti saugios mokyklos koncepciją, kurios pagrindu taps saugi fizinė ir emocinė mokyklos aplinka, o įgyvendinamos priemonės bus nukreiptos prieš smurtą, diskriminavimo propagavimą dėl asmens amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybes, religijos ar įsitikinimų, užtikrinama, kad informacija butų pritaikyta įvairių poreikių turintiems mokiniams.
Profesorė dr. Raminta Pučėtaitė atkreipia dėmesį, kad analizuojant Lietuvos savivaldybių strateginius dokumentus svarbu remtis alternatyvomis, kurios galėtų būti siūlomos savivaldybėms, pavyzdžiui, konkrečios priemonės LGBTIQ bendruomenės asmenų poreikiams atliepti.
 |
| Profesorė dr. Raminta Pučėtaitė | KTU nuotr. |
„Užsienio viešosios politikos priemonių analizė atskleidė, kad yra gerųjų pavyzdžių, kurie galėtų tapti esamų priemonių Lietuvoje alternatyvomis, tobulinant savivaldybių strateginius planus“, – teigia ji.
„Politikos nutylėjimai“
Vykdydami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą projektą „Efektyvesnė LGBTIQ teisių apsauga stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą“ pagal Lygių galimybių įgyvendinimo 2024–2026 metų veiksmų plano priemones, KTU SHMMF tyrėjai gilinsis, ar viešosios politikos priemonės savivaldybėse švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, kultūros ir viešosios tvarkos srityse orientuotos į LGBTIQ asmenų poreikius ir ar yra pakankamai prieinamos ir įtraukios.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjai atkreipia dėmesį, kad be savivaldybių strateginių dokumentų analizės, Lietuvos savivaldybių politikos priemonės bus lyginamos su kitų šalių viešosios politikos priemonėmis.
Jų teigimu, tokia prieiga padės identifikuoti vadinamuosius „politikos nutylėjimus“ arba „akląsias zonas“ – sritis, kuriose savivaldybės strategiškai numatė lygių galimybių užtikrinimą, tačiau galimai neatsižvelgė į LGBTIQ grupės poreikius.