Žymaus Lietuvos psichiatro viešai išsakyti teiginiai, kad homoseksualumas yra problema, nuo kurios žmonės kenčia, dėl to jiems neva reikia padėti, sulaukė jo kolegų įvertinimo – profesorius, psichiatras Dainius Pūras pareiškė, kad tokie pasisakymai atspindi psichiatrų profesinės etikos ir savireguliacijos trūkumus bei kritikavo psichiatrų bendruomenės nesugebėjimą spręsti šio klausimo.
 |
| Dainius Pūras | JT/Jean-Marc Ferre nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Prisipažino, kad gydė homoseksualumą
Mokslininkė, istorikė Rasa Navickaitė leidinyje „Šiaurės Atėnai“ publikavo interviu su Aleksandru Alekseičiku-Kirinovu, žinomu Lietuvos psichiatru, psichoterapijos pradininku, ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vadovu.
Šiame interviu gydytojas psichiatras istorikę pavadino „nepilnaverte homoseksualiste“, pareiškė, kad „žmogus gali kentėti dėl savo homoseksualizmo“, ir atviravo, kad anksčiau homoseksualumą gydydavo įtikinėjimo, hipnozės būdu.
„Aš taip pat į juos žiūrėjau ir iki šiol žiūriu kaip į žmones, kurie turi problemų, nuo kurių jie kenčia, ir kuriems reikia padėti“, – duodamas interviu istorikei teigė A. Alekseičikas-Kirinovas.
Plačiau apie tai skaitykite publikacijoje „Skandalingas Vilniuje dirbančio psichiatro interviu: „Žmogus gali kentėti dėl savo homoseksualizmo“.
Prabilo apie „viešas paslaptis“
Vilniaus universiteto profesiorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras, vertindamas šią situaciją, pažėrė kritikos ne tik A. Alekseičikui-Krinovui, bet ir visai Lietuvos psichiatrų bendruomenei.
„Lietuvos psichiatrija vis dar nesubręsta iki tiek, kad kaip profesinė grupė turėtų profesinės etikos kodeksą ir savireguliacijos mechanizmą, kaip spręsti klausimą, kai kolega galimai pažeidžia profesinę etiką ir pacientų teises.
Tai yra viešos paslaptys, kad tokių pažeidimų būna ne taip jau retai, ir gydytojo Alekseičiko jam garbės nedarantys paatviravimai prieš kai kuriuos kitus pažeidimus net nublanktų“, – pirmadienį savo feisbuko paskyroje pareiškė D. Pūras.
Profesoriaus teigimu, Lietuvos psichiatrų asociacija (LPA) nemato rimtesnių žmogaus teisių problemų psichiatrijoje ir dažnai užmerkia akis prieš kolegų neetišką elgesį arba juos gina kaip „užsipultus“ be pagrindo.
„Man, kaip pirmajam LPA prezidentui (1990-1992), tai yra visiškai nepriimtina. Todėl esu suspendavęs savo narystę Lietuvos psichiatrų asociacijoje“, – tikina jis.
Viltį suteikia jaunoji medikų karta
D. Pūras taip pat pastebi, kad tai nėra tik psichiatrų bendruomenės problema, nes, anot jo, žmogaus teisių problemos šiuolaikiškai nėra sprendžiamos visoje Lietuvos medicinoje
„Galima būtų dėl to pakritikuoti, kaip yra įprasta, Sveikatos apsaugos ministeriją. Tačiau, mano įsitikinimu, problema yra būtent profesinės grupės (psichiatrų, o ir visų medikų) apsisprendime.
Ar Lietuvos psichiatrai ir visi kiti medikai kaip profesinė grupė turės valios imtis būtino darbo – įgyvendinti savireguliacijos mechanizmą ir nustoti dangstyti kai kurių kolegų neetišką veiklą?“ – retoriškai klausia profesorius.
D. Pūras viliasi, kad jaunoji medikų karta imsis reikalingų pokyčių ir pritaikys šiuolaikinius etikos standartus savo praktikoje. „Geriau jau vėliau negu niekada. Su viltimi žvelgiu į jaunuosius psichiatrus ir kitus jaunuosius gydytojus“, – rašo jis.