Žiniasklaida turėtų atsakingiau reaguoti į pareigūnų pranešimus apie vyrų įvykdomus nusikaltimus prieš moteris bei informuojant apie juos auditoriją nesirinkti tokių frazių kaip „incidentas“, „šeimos tragedija“, sako organizacijos „Ribologija“ direktorė Rugilė Butkevičiūtė. Ji pastebi, kad žurnalistai sąmoningėja ir stengiasi nedaryti klaidų, tačiau žiniasklaidoje jos vis dar kartojamos nuolat.
 |
| Asociatyvi „Freepik“ nuotr. |
.png)
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Nelaimė, tragedija ar nusikaltimas?
Pastaruoju metu šalį sukrėtė nusikaltimai Tauragės, Skuodo rajonuose bei Alytuje, kai vyrai nužudė moteris.
Dalyje žiniasklaidoje pasirodžiusių publikacijų šie nusikaltimai buvo įvardijami kaip „incidentai“, „šeimos tragedijos“ ir „nelaimės“.
„Man nelaimė yra įlipti į balą lipant iš automobilio. O smurtas – tai nusikaltimas. Kai smurtą vadiname kitais vardais, pasislepia pačio nusikaltimo rimtumas. Reikia pripažinti, kad „šeimos drama“ arba „nelaimė“ skamba kitaip nei „vyro smurtas prieš moterį“ arba „nužudymas“, – akcentuoja R. Butkevičiūtė.
 |
| „Ribologija“ direktorė Rugilė Butkevičiūtė | Asmeninio albumo nuotr. |
Ekspertė prisiminė atvejį, kai žiniasklaidoje pasirodė straipsnis, kuriame įvardijama, kad vyras, atskirtas nuo šeimos, nužudė moterį.
„Suprask, atskyrė nuo šeimos, tai jis supyko ir nužudė, o jeigu nebūtų atskyrę nuo šeimos, tai esą būtų nenužudę. Verta paminėti, kad nuo šeimos atskyrė dėl to, nes buvo smurtas ir skirtas orderis. Siūlyčiau vengti tokio teisinamojo pobūdžio sakinių“, – kalba R. Butkevičiūtė.
Anot „Ribologija“ vadovės, pasitaiko ir atvejų, kai žiniasklaidos priemonės pateikia daug informacijos apie moteris, nukentėjusias nuo vyrų smurto, bet mažai – apie patį smurtautoją.
Keičia esmę
Pasak jos, būtent tam tikrų žodžių vartosena gali paveikti žmonių mąstymą ir netgi įsitikinimus.
„Tai, kaip mes įvardijame dalykus, turi didžiulę prasmę tam, kaip mes juos suprantame“, – sako R. Butkevičiūtė.
Anot ekspertės, pasirenkami žodžiai gali pakeisti visą informacijos esmę.
„Juk jeigu vadintume vagystę turto pasiskolinimu, tai, matyt, visuomenė nebūtų tokia pasipiktinusi, jeigu kažkas pasiskolino turtą. Pasiskolino, vadinasi, nepavogė“, – priduria ji.
Kodėl svarbu įvardyti smurtautoją?
Pasak jos, žiniasklaidoje vartojamos frazės lemia tai, ar atspindima visa situacija, kai nevengiama įvardyti smurtautojo, ar tik dalis jos, kai smurtautojas tartum išnyksta ir lieka tik auka.
„Vengiant įvardyti frazę „vyro smurtas prieš moterį“ dingsta pats smurtavęs asmuo. Nes mes tada skaitome apie tai, kad moteris mirė, buvo sužalota, ji buvo nužudyta, buvo užpulta, ji gyveno ten ir ten. Sąlyginai labai daug žinome apie nukentėjusiąją, bet mažai – apie smurtautoją“, – tikina R. Butkevičiūtė.
„Bet jeigu rašoma „sugyventinis užpuolė savo sugyventinę“, „vyras užpuolė moterį“, „sūnus užpuolė mamą“, tai tokiu atveju smurtavęs asmuo atsiduria toje istorijoje. Priešinamės tai minčiai, bet faktai lieka faktais: statistika rodo, kad vyrai dažniausiai smurtauja santykiuose“, – priduria ji.
2021 metais Oficialiame statistikos portale paskelbtais duomenimis, 2020 metais dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 7 132 nusikaltimai. 79,8 proc. suaugusių nukentėjusiųjų – moterys. Dauguma įtariamųjų – vyrai (88 proc.).
„Vyriškumo kortas“ galima pakeisti
Lyčių lygybės ekspertė teigia, kad korektiškų frazių įvardijimas gali padėti prevenciškai.
„Visuomenė klausia: „Tai negi visi vyrai smurtauja?“ Bet niekas ir nesako, kad visi vyrai smurtauja <...> Statistika rodo tai, kad santykiuose vyrai smurtauja dažniau. Pavyzdžiui, seksualinę prievartą irgi dažniau naudoja vyrai tiek prieš vaikus, tiek prieš suaugusius asmenis. Santykinai didesnė dalis ir reikšminga dalis yra vyrai. Tai yra nemalonu girdėti, bet tai išgirdus mes galime imtis spręsti problemą“, – sako ji.
R. Butkevičiūtės teigimu, svarbu aiškiai įvardyti situaciją, kad būtų galima ją pakeisti. Anot jos, iš kartos į kartą perduodamas „vyriškumo kortas“, lydimas įsitikinimų, kad moteris reikia valdyti, nes jos yra silpnesnės, galima pakeisti „kitomis kortomis“.
„Jeigu mums tų naujų kortų tam tikru gyvenimo momentu neįduos mokykla, nepakeis tam tikri santykiai, tai mes vadovausimės tomis senosiomis kortomis. Ir tai didžiulė problema: juk nuo lyčių stereotipų ir tradicinių vyriškumo normų kenčia ir moterys, ir tie patys vyrai. Bet jeigu mes įvardijame problemą, mes galime galvoti, kaip ją spręsti ir vykdyti tikslines kampanijas“, – kalba ekspertė.
Žurnalistai sąmoningėja, kartu su jais – ir skaitytojai
Anot jos, žiniasklaidos atstovai rodo, kad nori mokytis apie vyrų smurtą prieš moteris informuoti etiškai.
Tiesa, klaidos – neišvengiamos, kai kurios žiniasklaidos priemonės jas kartoja nuolat.
„Tam tikruose kanaluose, ypatingai nacionaliniame transliuotojuje, pastebiu progresą: klaidos yra padaromos, tačiau informacijos ištaisymo greitis yra efektyvus. Jeigu kreipiesi, net nebūtinai oficialiai, kartais užtenka pažymėti socialiniuose tinkluose, tai jie tas antraštes pakankamai greitai pakeičia, klaidas ištaiso“, – dėsto R. Butkevičiūtė.
Tačiau kalbėdama apie nemažą dalį žiniasklaidos priemonių, ji pastebi ir tai, kad jos vis dar vaikosi paspaudimų ant antraščių, o tai lemia prastėjančią informacijos pateikimo kokybę.
„Kyla klausimas, panašus į „višta ar kiaušinis?“ Mąstau, ar pirmiausia žmonės turi nebenorėti skandalų ir skandalingų antraščių nespausti, ar pirmiausia žiniasklaida pati keistis“, – sako ekspertė.
Ji pastebi ir tai, kad sąmoningėja ne tik žurnalistai, kurie kartu moko ir kolegas, kaip korektiškai rašyti apie smurtinius nusikaltimus, bet ir patys skaitytojai, kurie viešojoje erdvėje vis garsiau kalba apie antraštes, kai jos neatitinka etiško informavimo standartų.
„Skaitytojai dalijasi, piktinasi netinkamomis antraštėmis. Būna, kad man atsiunčia tam tikrus pavyzdžius ir klausia, ar mačiau. Atkreipiamas dėmesys. Žiniasklaida turi prisiimti atsakomybę ir nesivadovauti tuo požiūriu, kad panašios antraštės liks, nes žmonės jas skaito, nes priešingu atveju taip nusimeta atsakomybę. Kaip žmonės yra atsakingi už tai, kad reaguotų, praneštų, kreiptųsi dėl nekorektiškai pateikiamos informacijos, pasakytų „mums taip netinka“, taip ir žiniasklaida, manyčiau, atsakinga priimti sprendimą dėl etiško nušvietimo“, – įsitikinusi R. Butkevičiūtė.
Ji rekomenduoja žiniasklaidos priemonėms vadovautis atmintine, kaip rašyti apie vyrų smurtą prieš moteris.
„Smurto artimoje aplinkoje“ sąvoka – nedrąsi
Drąsos įvardyti, kad dažniausiai šeimose būtent smurtauja vyrai, o nuo to nukenčia moterys, iki šiol pritrūksta ne tik žurnalistams, bet ir įstatymų leidėjams, įsitikinusi „Ribologija“ vadovė.
„Su smurto artimoje aplinkoje sąvoka, kuri yra absoliučiai vartotina ir numatyta įstatyme, tarsi viskas gerai, bet mano nuomone, ji irgi nepakankamai drąsi ir ji tartum paslepia tai, kad daugiau nei 80 proc. atvejų, kai kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje, yra vyro smurtas prieš moterį: ar prieš mamą, ar prieš dukrą, ar prieš močiutę, ar prieš intymią partnerę“, – tikina ji.
R. Butkevičiūtė sako, kad įvardijant realią situaciją, pavyzdžiui, nedviprasmiškai pasakant, kad vyras smurtauja prieš moterį, būtų galima pamatyti tikrąją jo priežastį, jog tai yra smurtas lyties pagrindu.
„Smurtas lyties pagrindu yra toks smurtas, nuo kurio nukenčia arba kuris neproporcingai paveikia vienos lyties žmones“, – paaiškina ekspertė.
Ji teigia, kad moterų nevyriausybinės organizacijos ne kartą ragino priimti specialų teisės aktą, kuriame būtų apibrėžtas smurtas šeimoje. Tačiau politikai su tuo nesutiko.
„Kodėl buvo „smurtas artimoje aplinkoje“, o ne „smurtas šeimoje“? Todėl, nes Lietuvoje šalia žodžio „šeima“ turi būti pozityvūs žodžiai, negali būti „smurtas“ ir „šeima“ šalia. Tai vėlgi kalbame apie kalbą. Atrodo, koks skirtumas. Bet skirtumas yra. Dabar turime įstatymą, džiaugiamės juo, bet aš manau, kad visuomenė pasirengusi pagaliau įvardyti ir tą tikrąją problemą, kad vartotume realią situaciją atspindinčias sąvokas ne tik žiniasklaidoje, bet ir įstatymuose“, – tikina R. Butkevičiūtė.
Aidėjo šūviai
Savaitgalį ir savaitės pradžioje šalyje užfiksuotas ne vienas vyrų smurto prieš moteris atvejis, pasibaigęs nužudymu.
 |
| Asociatyvi Lietuvos policijos nuotr. |
Tauragės apskrities policija informuoja, kad antradienį apie 5.50 val. gyvenamojo namo kieme, Tauragės r., Kunigiškių k., rasti moters, gimusios 1984 m., ir vyro, gimusio 1976 m., kūnai su šautinėmis žaizdomis. Įtariama, kad vyras nušovė žmoną, vėliau nusišovė ir pats. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Alytaus apskrities policija skelbia, kad pirmadienį apie 11 val. Alytuje, Žemaitės g., namuose, rasti mirusių moters, gimusios 1958 m. ir jos sūnaus, gimusio 1980 m., kūnai. Įtariama, kad tą pačią dieną laikotarpyje nuo 7 val. iki 11 val. namuose, galimai kilusio konflikto metu vyras mirtinai sužalojo savo motiną ir paskui mirtinai susižalojo pats. Dėl nužudymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Klaipėdos apskrities policija pranešė, kad sekmadienį apie 12.18 val. Skuodo r., Vižančių k., namuose, galimai konflikto metu vyras, gimęs 1969 m. sužalojo moterį, gimusią 1980 m. Auka dėl šautinės žaizdos tą pačią dieną apie 13.52 val. reanimuojama GMP automobilyje mirė. Įvykio vietoje taip pat buvęs vyras, gimęs 2004 m., sužalojo link jo besiartinantį įtariamąjį ir užrakino jį bute. Atvykę rinktinės „Aras“ pareigūnai sulaikė mirtinai moterį sužalojusį vyrą, kuris dėl sužalojimų paguldytas į ligoninę. Skelbiama, kad įtariamasis buvo neblaivus (2,65 prom.). Įvykio vietoje rastas ir paimtas medžioklinis šautuvas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo.