Žymus psichiatras Aleksandras Alekseičikas-Kirinovas, pareiškęs, kad homoseksualūs žmonės yra neišsivystę ir šią seksualinę orientaciją reikia „gydyti“, atsidūrė dėmesio centre. Apie nemokslišką kolegos poziciją vis garsiau prabyla kiti psichikos sveikatos priežiūros specialistai. Vienas jų – žinomas psichologas Paulius Skruibis, kuris portalui jarmo.net akcentavo, jog seksualinė orientacija išties nėra laikoma nei liga, nei sutrikimu, o bandymas „gydyti“ homoseksualumą ne tik kad nėra pagrįstas mokslu, bet ir gali padaryti rimtos žalos.
 |
| Paulius Skruibis | Justino Auškelio nuotr. |
.png)
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
P. Skruibis prisiminė prieš maždaug 10-15 metų sulaukęs vieno paciento, kuris pasakė norintis „išsigydyti“ savo seksualinę orientaciją, vizito.
Kaip psichikos sveikatos priežiūros specialistai tokiu atveju turėtų reaguoti?
„Aš vieną tokią situaciją prisimenu, kuri nutiko ganėtinai seniai – prieš 10-15 metų. Aš tam žmogui turėjau pasakyti, kad aš to negaliu padaryti – neegzistuoja toks būdas kaip seksualinės orientacijos keitimas, aš galiu būti pasiruošęs su juo tyrinėti įvairius sunkumus, padėti juos suprasti, su jais gyventi, bet pažadėti, kad aš galėčiau pakeisti jo seksualinę orientaciją, negaliu, nes nėra tokio būdo“, – pasakojo P. Skruibis.
Homoseksualius asmenis vadina nepilnaverčiais
Tačiau tokio požiūrio laikosi ne visi.
Mokslininkės, istorikės Rasos Navickaitės publikuotame interviu leidinyje „Šiaurės Atėnai“ psichiatras A. Alekseičikas-Kirinovas atviravo – anksčiau „gydydavo“ homoseksualumą hipnozės ir įtaigos būdu.
Gydytojas prisipažino, kad sovietmečiu teigdavo homoseksualiems pacientams, kad jie yra neišsivystę. Panašią poziciją psichiatras turi ir dabar. „Aš taip pat į juos žiūrėjau ir iki šiol žiūriu kaip į žmones, kurie turi problemų, nuo kurių jie kenčia, ir kuriems reikia padėti“, – duodamas interviu istorikei teigė jis.
Atlikdamas eksperimentą rašikliu, kurį liepė mokslininkei paimti vienu pirštu, A. Alekseičikas-Kirinovas jai pasakė: „Va tuoj, parodysiu jums, kad jūs esate nepilnavertė ir homoseksualistė“.
Paklaustas, ko išmoko iš savo homoseksualių pacientų, psichiatras teigė: „Na dar išmokau, kaip žmogus gali kentėti dėl savo homoseksualizmo“.
Gydytojas turi ir savo požiūrį į tai, ar homoseksualūs žmonės gali mylėti. „Homoseksualus žmogus negali mylėti vaikų, neturi šansų jų pamilti“, – įsitikinęs jis.
A. Alekseičikas-Kirinovas dėstė, kad ir dabar žmonės, kurie „kenčia“ nuo homoseksualumo, atvyksta pas jį, tiesa, tokių pacientų nėra daug. „O dabar jau pastaruosius trisdešimt metų neturiu geros praktikos – pas mane ateina tik tie žmonės, kurie jaučia, kad jie kenčia dėl šito“, – dėstė jis.
Psichiatras tikino, kad „kuomet jiems pagerėdavo“, pacientai dėkingumo jam nejautė.
Teigia, kad pozicija nesutampa
A. Alekseičikas-Kirinovas šiuo metu dirba Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre Ribinių būsenų skriaus vedėju.
Centro administracija atsiribojo nuo gydytojo pasisakymų.
„Pareiškiame, kad straipsnyje išdėstyta gydytojo A. Alekseičiko nuomonė yra išskirtinai jo asmeninė pozicija ir iš esmės nesutampa su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pozicija.
Tačiau mes gyvename demokratinėje visuomenėje ir kiekvienas šalies pilietis gali turėti ir reikšti savo asmeninę nuomonę. Skelbti ar neskelbti ją yra redakcijos pasirinkimas ir atsakomybė“, – teigiama centro pareiškime.
Ne nuomonės klausimas
Psichologas P. Skruibis nesutinka su tokiu vertinimu, kad teikiant psichologinę, medicininę pagalbą galima vadovautis nemoksliška nuomone.
„Iš diskusijos, kuris vyksta, matau, kad atsiranda nuomonės laisvės klausimas, kai, mano vertinimu, situacija visiškai ne apie tai. Nuomones visi gali turėti kokias tik nori, ir pažiūras gali turėti, kokias nori, bet lygiai to paties negalima pasakyti apie psichologinės arba medicininės pagalbos teikimą. Čia negalioja (principas, – jarmo.net) „aš turiu tokią nuomonę, sugalvojau, kad yra kažkoks sutrikimas, kurio išties nėra, ir sumąsčiau, ką aš su tuo sutrikimu darysiu savo pacientams, kurie patenka į valstybinę psichiatrijos ligoninę“.
Čia ne nuomonės klausimas, čia yra kompetentingos psichikos sveikatos pagalbos suteikimo ir galimos žalos klausimas. Tad čia yra visiškai supainioti dalykai“, – įsitikinęs pašnekovas.
Nei liga, nei sutrikimas
Lietuvos psichologų sąjunga šią savaitę išplatintame pareiškime priminė, kad homoseksualumas nėra patologija, „nukrypimas nuo normos“ ar nepakankamas „seksualinis išsivystymas“.
„Savaime homoseksualumas nėra jokia psichikos sveikatos problema. Problema atsiranda būtent dėl diskriminacijos, žeminimo, kurio šiame tekste (interviu su Aleksandru Alekseičiku-Kirinovu, – jarmo.net) irgi yra. Tai gydyti reikia visai kitus dalykus“, – antrina ir P. Skruibis.
„Gydymas“ nuo homoseksualumo gali sužaloti
Viešojoje erdvėje kilo diskusija, kaip gydytojo psichiatro A. Alekseičiko-Kirinovo pasisakymai gali paveikti visuomenės požiūrį apie homoseksualių asmenų psichinę sveikatą. Tačiau jarmo.net pašnekovas įsitikinęs – tų žmonių, kurie žino, jog homoseksualumas – ne liga, požiūrio gydytojo išsakyti žodžiai nepakeitė, nebent jie sukėlė pasipiktinimą.
Tačiau, anot P. Skruibio, žmonės, turintys neigiamų nuostatų LGBTQ+ bendruomenės atžvilgiu, įgis papildomą argumentą – juk homoseksualumą sutrikimu įvardija būtent psichiatras.
„Kaip ir dažnai būna, kad žmonės įvairiuose pasisakymuose, komentaruose teigia, kad štai reikia gydyti homoseksualius žmones, tai jie įgis papildomą argumentą, bet kad kažkaip nuomonė pasikeis, aš nemanau.
Čia gal labiau klausimas apie tai, kad yra konkretūs žmonės, kurie kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus (ne tik į šį specialistą, bet ir kitus), ir jie gali susidurti ne su pagalba, o su žalojimu“, – dėmesį atkreipia psichologas.
Apie tai kalbama ir Lietuvos psichologų sąjungos pareiškime, kuriame pabrėžiama, kad homoseksualumo „gydymas“, kitaip dar vadinamas konversine „terapija“ ar seksualinės orientacijos keitimo praktikomis, yra laikomas ne tik neefektyviu, bet ir žalingu.
„Tyrimai rodo, kad asmenys, turėję tokios „terapijos“ patirties, pasižymi aukštesniais suicidiškumo, depresijos ir kitų psichikos sveikatos problemų rodikliais, patiria ilgalaikius padarinius seksualumo, santykių, savivertės, tapatumo srityse“, – dėstoma sąjungos pareiškime ir pažymima, kad nemažoje dalyje Europos šalių, tokių kaip Belgija, Vokietija, Prancūzija, Kipras, Graikija, Islandija, Ispanija, Norvegija ir Portugalija, galioja įstatymai, draudžiantys seksualinės orientacijos keitimo praktikas.
„Akivaizdu, kad žmonės pagalbos kreipiasi tada, kai yra pažeidžiamos būsenos, kada jiems sunku, ypač jeigu jie kreipiasi į psichiatrijos ligoninę, – akcentavo P. Skruibis. – Tuomet autoritetingo žmogaus – ar tai būtų gydytojas psichiatras, ar psichologas – pasakymai „su tavimi kažkas iš esmės negerai“, „tavo seksualinė orientacija yra neišsivysčiusi“, „tu turi kažką dėl to daryti, aš tau padėsiu“ yra žalingi. Žmogus gali pasijusti blogiau, gali nukentėti savęs vertinimas, nes jam įteigiama, kad jis turi kažkokią problemą. Į tokius bandymus keisti seksualinę orientaciją įvairių šalių psichikos sveikatos specialistų asociacijos žiūri labai kritiškai dėl trijų pagrindinių priežasčių. Pirma priežastis – homoseksuali orientacija nelaikoma jokiu sutrikimu. Antra priežastis – bandymai keisti seksualinę orientaciją nėra efektyvūs, tai nėra dalykas, kurį imsi ir pakeisi. Tai buvo tiriama. O trečia priežastis – bandymų pakeisti seksualinę orientaciją pasekmės šalutinis poveikis yra neigiamas, žmonės paskui turi įvairių psichologinių problemų, kadangi nuo tokio „gydymo“ nukentėjo“.
Turėtų stengtis nepakenkti
Pasak psichologo, gydytojai ir sveikatos priežiūros specialistai, laikydamiesi profesinės etikos standartų, pirmiausia turi siekti nepakenkti žmogui.
„Vis dėlto, jeigu tu pradedi „gydyti“ neegzistuojančias problemas, tai jau yra galima žala. Antras dalykas – būtent psichikos sveikatos specialistai turi orientuotis, kas yra seksualinė orientacija, kas yra lytiškumas, lytinė tapatybė, nes kitaip nesiorientuodami šiose sąvokose vėlgi rizikuoja pakenkti žmonėms“, – įsitikinęs jis.
P. Skruibis akcentavo ir tai, kad žmonės, turintys homoseksualią, biseksualią orientaciją, arba translyčiai žmonės, susiduria su įvairiomis psichikos sveikatos problemomis ne dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinio tapatumo tiesiogiai, o dėl to, nes patiria įvairių formų diskriminaciją, žeminimą.
„Todėl specialistas kaip tik turi būti itin supratingas ir atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju jo žodžiai, komentarai gali turėti tiek gydantį, tiek žalojantį poveikį, kas iš etinės pusės padidina jo atsakomybę“, – tikino ekspertas.
Situacija nežinoma
Trečiadienį Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba portalui jarmo.net pranešė, kad dėl gydytojo A. Alekseičiko-Kirinovo teiktų sveikatos priežiūros paslaugų pacientai jokių skundų nepateikė, dėl to tarnybai apie šią situaciją nėra žinoma.
„Taip pat norime pabrėžti, kad pateikta informacija atspindi gydytojo asmeninę nuomonę. Nesant įrodymų apie galimus paciento teisių pažeidimus ar nekokybiškai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, Akreditavimo tarnyba neturi pagrindo sieti gydytojo asmeninę nuomonę su jo profesine kompetencija ir pradėti patikrinimo dėl teisės aktų reikalavimų laikymosi“, – teigė tarnybos Pacientų teisių ir paslaugų kokybės skyriaus patarėja Ilona Šakienė.
Pasak jos, sveikatos priežiūros specialistų ir įstaigų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas, bioetikos reikalavimų laikymąsi prižiūri Lietuvos bioetikos komitetas.