Mokslininkės Rasos Navickaitės pakalbintas žymus Lietuvos psichiatras, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėjas Aleksandras Alekseičikas-Kirinovas atskleidė iki šiol vertinantis homoseksualius žmones kaip tokius, kurie esą „turi problemų“ ir gali kentėti dėl savo homoseksualumo. Žinomo psichiatro pasisakymus įvertino Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorė Jūratė Juškaitė.
 |
| Asociatyvi „Mart Production“/pexels.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Tokie žinomo psichiatro pasisakymai ne tik stigmatizuoja homoseksualius žmones visuomenės, bet ir menkina psichikos sveikatos srityje dirbančių specialistų vardą“, – teigia LŽTC vadovė.
Atskleidė savo požiūrį į homoseksualumą
Gydytojas duodamas interviu, kuris birželį buvo publikuotas leidinyje „Šiaurės Atėnai“, istorikei R. Navickaitei atskleidė, kaip vertina tai pačiai lyčiai potraukį jaučiančius žmones.
Psichiatras leido suprasti, kad homoseksualumą reikia „gydyti“.
„Aš taip pat į juos žiūrėjau ir iki šiol žiūriu kaip į žmones, kurie turi problemų, nuo kurių jie kenčia, ir kuriems reikia padėti“, – teigė jis.
A. Alekseičikas-Kirinovas interviu taip pat atskleidė anksčiau gydęs homoseksualumą hipnozės, įtikinėjimo būdu.
„Aš sakiau taip, kaip ir dabar sakau. „Jūsų vyriškumas yra užgniaužtas, užspaustas, jis dar nepradėjo vystytis…“ Vaikas vystosi ir auga. (Rodo ranka aukštyn) Vyriškumas ir moteriškumas yra nematomi, bet jie irgi vystosi. Tiesiog sakydavau, kad jis savo laiku nepradėjo šioje srityje vystytis, o visokie dalykai užgniaužė šiuos skirtumus“, – R. Navickaitės interviu cituojamas psichiatras, paklaustas, ar homoseksualiems vyrams mėgindavo „sustiprinti“ jų vyriškumą arba pasitikėjimą.
Sulaukęs klausimo, ko išmoko iš savo homoseksualių pacientų, gydytojas atviravo: „Na dar išmokau, kaip žmogus gali kentėti dėl savo homoseksualizmo“.
A. Alekseičikas-Kirinovas taip pat dalijosi pamąstymais, ko homoseksualūs žmonės nepatiria savo santykiuose.
„Jis nei meilės vaikams nepatiria, nei žmonai dėkingumo nepatiria. Ir nepatiria, kaip vaikai dievina mane, kaip vaikai mane myli… Homoseksualus žmogus negali mylėti vaikų, neturi šansų jų pamilti… Ten taip pat, žinoma, sudėtinga, jie gali svetimus vaikus kažkiek mylėti, bet čia jau kitokia meilė. Tai kadangi jie to nepatiria, jie tada susikoncentruoja, va, į šitą vyrą. Ir, bent jau tuomet man taip atrodė, kad vyrui, kuris myli moteris, tokia meilė net nesusisapnavo. Ten tokia meilė…“, – dėstė gydytojas.
Mokslininkė: „Ilgai negalėjau grįžti prie interviu įrašo“
Interviu publikavusi istorikė R. Navickaitė „Šiaurės Atėnuose“ rašo, kad pokalbis su gydytoju buvo sunkus.
„Man pačiai, kaip homoseksualiam žmogui ir nestandartinės išvaizdos moteriai, šis pokalbis buvo labai sunkus ir ilgai negalėjau grįžti prie interviu įrašo, kad jį sutvarkyčiau ir publikuočiau. Ilgai galvojau, ką susidūrimas su psichiatrais sovietmečiu, tuomet, kai beveik neegzistavo jokia pozityvi informacija apie homoseksualumą, galėjo padaryti tokio žmogaus kaip aš savijautai ir savivertei“, – straipsnyje dėsto mokslininkė.
Ji priduria, kad šiais laikais daugelyje pasaulio šalių konversijos terapijos – uždraustos, o homoseksualumas psichikos sveikatos specialistų yra laikomas normalia žmogiškojo seksualumo išraiškos dalimi.
Žmogaus teisių aktyvistė primena: homoseksualumas – ne liga
LŽTC direktorė J. Juškaitė primena, kad dar praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje Pasaulio sveikatos organizacija pašalino homoseksualumą iš ligų sąrašo.
„Šiame interviu iki šiol praktikuojantis psichiatras dėsto, kad homoseksualumas yra liga, „nedasivystymo pasekmė“, o sovietmečiu jis atvirai sako „gydęs“ tokius pacientus.
p. Alekseičikas-Kirinovas dirba Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėju ir sako, kad gydytų homoseksualumą ir dabar, nepaisant to, kad dar 1991 m. suprasta, kad homoseksualumas nėra liga, o atspindi natūraliai egzistuojančia seksualumo įvairovę. Homoseksualumas pašalintas iš ligų sąrašo.
Konversinių „terapijų“ žala tyrinėjama jau ne vienerius metus, daugelis pažangių Vakarų valstybių uždraudė tokias „terapijas“ tam, kad nebūtų pelnomasi bei nebūtų žalojami žmones, gydant neegzistuojančias ligas“, – savo feisbuko paskyroje pažymi J. Juškaitė.
Ji paragino reaguoti į gydytojo teiginius tiek Lietuvos psichiatrų asociaciją, tiek Lietuvos psichoterapijos asociaciją, tiek kitas psichikos sveikatos srityje dirbančias organizacijas bei specialistus.
Atsiribojo nuo pozicijos
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro administracija išplatino pranešimą dėl „Šiaurės Atėnuose“ publikuoto straipsnio „Noriu, kad jūs mano tušinuką paimtumėte vienu pirštu“ ir jame išsakytos gydytojo A. Alekseičiko nuomonės
„Pareiškiame, kad straipsnyje išdėstyta gydytojo A. Alekseičiko nuomonė yra išskirtinai jo asmeninė pozicija ir iš esmės nesutampa su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pozicija.
Tačiau mes gyvename demokratinėje visuomenėje ir kiekvienas šalies pilietis gali turėti ir reikšti savo asmeninę nuomonę. Skelbti ar neskelbti ją yra redakcijos pasirinkimas ir atsakomybė“, – teigiama jame.
Teigia, kad patikrinimui nėra pagrindo
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba portalą jarmo.net informavo, kad dėl gydytojo A. Alekseičiko-Kirinovo teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nebuvo kreiptasi, todėl nurodyta situacija tarnybai nėra žinoma.
„Taip pat informuojame, kad pateiktoje informacijoje atsispindi gydytojo asmeninis požiūris, tačiau nesant požymių apie gydytojo veiksmais sukeltą galimą konkretaus paciento teisių pažeidimą ar konkrečiam pacientui gydytojo galimai nekokybiškai teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, Akreditavimo tarnyba neturi pagrindo sieti asmeninį gydytojo požiūrį ir jo profesinę kompetenciją bei pradėti gydytojo kompetencijos ar jo teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitikimo teisės aktų reikalavimams patikrinimą“, – teigė tarnybos Pacientų teisių ir paslaugų kokybės skyriaus patarėja Ilona Šakienė
Anot jos, sveikatos priežiūros specialistų ir įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bioetikos reikalavimų laikymosi tvarką prižiūri Lietuvos bioetikos komitetas.