Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje audrą sukėlė neseniai „Šiaurės Atėnuose“ publikuotas Vienos universiteto Austrijoje mokslo darbuotojos, lyginamųjų lyčių studijų mokslų daktarės, istorikės Rasos Navickaitės interviu su psichiatru, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėju Aleksandru Alekseičiku-Kirinovu.
 |
| Asociatyvi „Unsplash“ nuotr. |
Interviu gydytojas dalijosi, kaip sovietinės okupacijos metais „gydė“ homoseksualius žmones, sakė iki šiol į homoseksualius asmenis žiūrintis kaip į tuos, kuriems reikia pagalbos. A. Alekseičikas-Kirinovas teigė, kad „homoseksualus žmogus negali mylėti vaikų, neturi šansų jų pamilti“, kalbėjo, kad homoseksualūs asmenys gali būti „nepilnaverčiai“, kad jiems trūksta moteriškumo arba vyriškumo. Psichiatras taip pat ragino homoseksualius žmones pagalbos kreiptis į dvasininkus.
Nors homoseksualumą iš ligų sąrašo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išbraukė dar 1990 metais, psichiatras interviu užsiminė, kad seksualinę tapatybę keisti padėtų ir šiandien. „Žodžiu, šie žmonės jautėsi tikri ligoniai, kenčiantys žmonės, todėl ir kreipdavosi. Aš taip pat į juos žiūrėjau ir iki šiol žiūriu kaip į žmones, kurie turi problemų, nuo kurių jie kenčia, ir kuriems reikia padėti. Aš iki šiol žiūriu iš pagalbininko pusės“, – interviu „Šiaurės Atėnams“ sakė A. Alekseičikas-Kirinovas.
Atsiribojo nuo išsakytos pozicijos
Po interviu pasirodymo nuo gydytojo žodžių atsiribojo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, kuriame A. Alekseičikas-Kirinovas eina skyriaus vedėjo pareigas. „Pareiškiame, kad straipsnyje išdėstyta gydytojo A. Alekseičiko nuomonė yra išskirtinai jo asmeninė pozicija ir iš esmės nesutampa su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pozicija. Tačiau mes gyvename demokratinėje visuomenėje, ir kiekvienas šalies pilietis gali turėti ir reikšti savo asmeninę nuomonę. Skelbti ar neskelbti ją yra redakcijos pasirinkimas ir atsakomybė“, – pranešė Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras.
 |
| Psichiatras-psichoterapeutas Aleksandras Alekseičikas-Kirinovas | Evgenios Levin/bernardinai.lt nuotr. |
Tokius gydytojo žodžius taip pat kritikavo Lietuvos psichiatrų asociacija. O Lietuvos psichologų sąjunga (LPS) kreipėsi į Seimo komitetus ir Sveikatos apsaugos ministeriją, ragindama uždrausti seksualinės orientacijos keitimo „konversijos“ terapijas – anot organizacijos, tokios terapijos žaloja žmones.
Pasak LPS valdybos narės dr. Julianos Lozovskos, valstybė ir psichikos sveikatos specialistų bendruomenės privalo imtis būtinų priemonių, kurios užtikrintų specialistų kompetencijas dirbti su LGBTQIA+ pacientais.
 |
| Juliana Lozovska | Asmeninio archyvo nuotr. |
„Šiuolaikinėje sveikatos sistemoje, besiremiančioje mokslu grįstomis žiniomis ir pagarba žmogaus teisėms, negali likti vietos homoseksualumo, kitų orientacijų ar lyties tapatybių patologizavimui, LGBTQIA+ asmenų žeminimui, seksualinės orientacijos keitimo praktikoms“, – teigė ji.
Į psichiatro žodžius sureagavo ir Sveikatos apsaugos ministerija. Ji planuoja kreiptis dėl galimo gydytojams keliamų profesinės etikos principų pažeidimo įvertinimo.
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra gydytojo A. Alekseičiko-Kirinovo darbovietės steigėja, pareiškė, kad mediko nuomonė nedera su savivaldybės požiūriu ir vertybėmis. Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas portalui 15min.lt tikino, kad gydytojo išsakyta pozicija neatitinka tarptautinių standartų, kurių turi paisyti psichikos sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos.
Anot jo, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras rimtai vertina galimą viešai paskelbtos informacijos žalą įstaigos reputacijai.
„Konversijos“ terapijas sulygino su lyties keitimu?
Į skandalą sureagavo ir psichiatru dirbęs, neseniai europarlamentaro mandatą iškovojęs buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga.
 |
| Aurelijus Veryga | Seimo kanceliarijos/O. Posaškovos nuotr. |
Jis feisbuke konversijos terapijas palygino su lyties keitimo procedūromis. Pasak politiko, jam šokas dėl vaikams taikytų „lyties keitimų“ ir agresyvaus farširavimo brendimą stabdančiais hormonais. „To jau atsisakyta Jungtinėje Karalystėje. Ar tie „progresyvieji“, taikę tokias metodikas, bus pasmerkti? Spėju, kad ne“, – rašė A. Veryga.
„O aš norėčiau dar ir dar kartą užduoti loginį klausimą šokiruotiems ekspertams. Visi kaip sutarę akcentuoja, kad konversijos netaikomos, neturi jokio efekto, nepagrįstos mokslu ir t. t. Nesiginčysiu dėl to, nesidomėjau, tai ir ginčytis negalėčiau. Bet man labai įdomi logika. Jei homoseksualus žmogus ateina pas psichiatrą, prašydamas pagalbos ir norėdamas tapti heteroseksualiu, tai visi ekspertai aiškina, kad tai nepagrįsta mokslu, nesąmonė, senovinė atgyvena ir t. t., nes žmogus yra, koks yra, ir jo nepakeisi. Nu gerai, tarkim“, – dėstė „valstietis“.
„O tai kaip tada tame pačiame kontekste aiškinamas „lyties keitimas“, kuomet iš esmės fiziškai sveikas žmogus chirurgiškai žalojamas nupjaunant sveikas krūtis, nupjaunant varpą bei sėklides ir formuojant nesamą makštį, skiriant sveiku protu nesuvokiamas priešingos lyties hormonų dozes? Tas procesas vadinamas ne konversija, o tranzicija. O koks čia skirtumas tarp jų?“ – feisbuke klausė A. Veryga
Siūlo „konversijos“ terapijas uždrausti
Vienas pirmųjų skandalą sukėlusiu straipsniu praėjusią savaitę feisbuke pasidalino Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius.
%20lrs.lt%20nuotr..jpg) |
| Tomas Vytautas Raskevičius | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Jis teigė, kad perskaitęs interviu su psichiatru iš pradžių pagalvojo, jog skaito fantasmagorišką etiudą iš grotesko pjesės. „Tada pagalvojau, kad skaitau interviu su 1940 metais gimusiu žmogumi, kuriam šiandien yra – nei daug, nei mažai – 84 metai. Ir tada suvokiau, kad šis žmogus dirba Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir sako, kad gydytų homoseksualumą ir dabar“, – rašė T. V. Raskevičius.
Politikas įraše užsiminė apie galimą „konversijos“ terapijų draudimą. „Aš tik noriu pasakyti, kad homoseksualumas nėra liga. Liga yra luošinti sveikus žmones, dangstantis homofobiniais „normalumo“ naratyvais. Bijau, kad atėjo metas pradėti politiškai kalbėti apie vadinamųjų „konversijos“ terapijų arba homoseksualumo „gydymo“ praktikų draudimą Lietuvoje“, – teigė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Dienraščiui „Bernardinai.lt“ susisiekus su T. V. Raskevičiumi, šis teigė, kad šios minties neketina atsisakyti, tačiau, pasak jo, dabar svarbiausia susitelkti į visuomenės švietimą.
„Šiame etape man atrodo svarbiausia susikoncentruoti į svarbius dalykus, nukreiptus į visuomenės švietimą, pradžioje į civilinės sąjungos projektą. Dėl galimo draudimo pirmiausia reikėtų pasidaryti teisinės bazės analizę, nes tai nėra vien tik Baudžiamojo kodekso nuostatos suformulavimas – reikia pasižiūrėti ir į sveikatos apsaugą reguliuojančius įstatymus, kuriuose yra draudžiami eksperimentai su žmogaus kūnu ir panašūs dalykai, – tai tiesiogiai išauga iš Konstitucijos“, – tikino jis.
Anot pašnekovo, reikėtų įsivertinti, kokių įstatymų pakeitimų reikėtų. „Jeigu vertintume realias galimybes priimti tokį projektą, manau, kad tokių praktiškai nėra, nes vėl prasidėtų diskusija apie profesinės saviraiškos laisvę ir įvairūs sofistiniai išvedžiojimai. Bet manau, kad parlamentinė vieša diskusija būtų naudinga, nes padėtų išgryninti atskirų politikų ir politinių partijų požiūrį į tą sparnuotą frazę, kuri sako: „mes ne prieš homoseksualus, bet…“ Tai būtų labai iliustratyvus to „bet“ indikatorius. Sužinotume, kas galvoja, kad LGBTQ žmones reikia gydyti“, – akcentavo politikas.
„Yra tam tikros Lietuvos institucijos, kurios turėtų atlikti priežiūrą, konkrečiai Lietuvos bioetikos komisija. Labai norėtųsi iš jų pusės aiškios pozicijos ir lyderystės šiuo klausimu. Šiuo konkrečiu atveju gydymo įstaiga atsiribojo nuo joje dirbančio mediko pozicijos, bet pareiškė, kad tai nuomonės laisvė. Kokia nuomonės laisvė yra paciento, kai jis yra gydytojo kabinete? Ten vyksta ne nuomonių raiška, o žmogaus gydymas, arba šiuo atveju žalojimas“, – akcentavo T. V. Raskevičius.
Pabrėžia, kad bendruomenėje trūksta sutarimo
Psichologė, psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė, organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuodama situaciją pabrėžė, kad psichikos sveikatos specialistų bendruomenėje trūksta sutarimo dėl „konversinės“ terapijos draudimo.
 |
| Karilė Levickaitė | Daliaus Naginevičiaus/manoteises.lt nuotr. |
„Nemačiau jokioje sveikatos paslaugas teikiančioje įstaigoje ar profesinėje bendruomenėje, pavyzdžiui, Lietuvos psichologų sąjungoje ar Lietuvos psichiatrų asociacijoje, kad būtų reglamentuotas sutarimas, kuriuo remiantis „konversinė“ terapija būtų uždrausta. Jeigu nėra tokio sutarimo, apibrėžimo, belieka tik tikėtis, kad psichikos sveikatos paslaugas teikiantys žmonės, psichiatrai, psichologai ir psichoterapeutai galėtų homoseksualumo nematyti kaip sutrikimo. Kadangi to nėra, mes galime tik spėlioti, kas vyksta. Ir jeigu yra tokių atvejų, kurie aptariami viešai, kyla klausimas, kiek lieka nutylėtų“, – teigė K. Levickaitė.
Pasak psichologės, dabar dalis LGBTQ pacientų ieško specialistų, kurie jiems būtų draugiški. „Iš praktikos galiu pasakyti tik tiek, kad yra neformalus sutarimas, kad žmonės, klientai vieni kitų klausia, kurie psichoterapeutai ar psichiatrai yra draugiški LGBTQ. Tai nebūtinai reiškia, kad jie naudoja ar nenaudoja „konversinę“ terapiją. Žmonės ieško psichikos sveikatos specialistų, kurie taiko pritarimo terapiją, priima žmogų tokį, koks jis yra, ir padeda jam spręsti gyvenimo sunkumus, o ne koreguoti patį identitetą, seksualinę orientaciją, matyti tai kaip ydą“, – sakė ji.
K. Levickaitė nuogąstauja, kad neturint sutarimų yra sudaroma terpė, jog įvairių požiūrių turintys žmonės savo kabinetuose „gali daryti bet ką“.
„Jeigu mes neturime į ką atsiremti, pavyzdžiui, įstaiga yra nusimačiusi, kad kažkokie požiūriai, praktikos yra nepriimtini, tai tada yra pagrindas, kodėl galima su tokiu žmogumi atsisveikinti“, – tikino pašnekovė.
Terapijas vadina „viena iš homofobijos apraiškų“
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui, kuriame A. Alekseičikas-Kirinovas eina skyriaus vedėjo pareigas, atsiribojus nuo gydytojo išsakytų teiginių, K. Levickaitė kritikuoja ligoninės sprendimą.
„Dabar panašu į tai, kad yra tokio nediferencijavimo. Ligoninė teigia, kad atsiriboja nuo gydytojo, kad tai jo asmeninė nuomonė, bet kaip tai gali būti psichoterapeuto asmeninė nuomonė, kuri nedarytų įtakos gydymo procesui? Labai sunku atskirti, ar žmogus turi neigiamą, patologizuojančią nuomonę apie tam tikrą seksualinę orientaciją turinčius žmones. Tuomet negalime tikėtis, kad terapiniame procese tai neatsiskleis ir nežalos paciento. Čia praktinis faktas. Tokią ligoninės poziciją interpretuočiau kaip neturinčią į ką atsiremti, čia nėra profesinio sutarimo. Dėl to ir vyksta stumdymasis, nes į raidę atsiremti neišeina, nes jos nėra“, – pabrėžė psichologė.
Pašnekovė akcentavo, kad nuo „konversinių“ terapijų žmogaus būklė tik prastėja. „Aš tokias terapijas vadinčiau viena iš homofobijos apraiškų. Iš esmės manymas, kad LGBTQ žmonės yra kažkokie neteisingi, – tai pagrindas tėvų ir aplinkinių žmonių. Nereikia daug mokslinių ir praktinių paaiškinimų – jeigu žmogaus savastis, tapatybė nėra patvirtinama ir su ja kovojama, konfrontuojama, tai savijauta dėl to tik prastėja. Jeigu žmogus gyvena, pripažinkime, ir taip homofobiškoje aplinkoje ir tavo artimiausi žmonės nepriima to, kas tu esi, ir dar terapeutas tau iš esmės aiškina, kad tai, kaip tu esi, kaip tu jautiesi, yra netinkama, tu turi nebūti tuo, kuo esi, – tai yra be galo psichiką žalojantis procesas. Iš esmės tai yra homofobinės apraiškos“, – tikino K. Levickaitė.
Anot psichologės, istorija virto skandalu, nes apie tai kalbame dar per mažai. „Aš nepamenu, kad apie „konversinę“ terapiją būtume daug ir viešai diskutavę, ir profesinių bendruomenių paskatinimas diskutuoti ir priimti tam tikras gaires yra be galo svarbus“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė K. Levickaitė.
„Vertybinės sistemos nepasikeitė dėl to, kad homoseksualumas buvo išbrauktas iš ligų sąrašo. Psichikos sveikatos paslaugų sistemoje trūksta žmogaus teisėmis grįsto požiūrio į psichikos sveikatą. Kalbu plačiau, ne tik apie LGBTQ, bet ir apie smurtą artimoje aplinkoje, įtraukties, negalios žmonių priėmimą. XXI amžiuje tikrai turime svarbių pokyčių žmogaus teisių gynimo kryptyje, tačiau profesinėse bendruomenėse šis aspektas nėra integruotas. Mes žinome, kaip elgtis su psichikos sveikata, bet žmogaus teisių sritis tarsi yra ne mūsų“, – aiškino psichologė.
Projektas „Kasdieniai pokalbiai – nekasdienės įžvalgos“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 32 tūkst. eurų.