Trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimams, kuriais didelės įmonės privalės įgyvendinti priemones dėl lyčių lygybės valdybose.
 |
| Asociatyvi „LinkedIn Sales Solutions“/„Unsplash“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kaip rašoma pranešime, šiuo projektu siekiama į nacionalinę teisę perkelti direktyvą dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių.
Šia direktyva siekiama užtikrinti moterų ir vyrų lygių galimybių principo taikymą ir pasiekti subalansuotą lyčių atstovavimą tarp aukščiausias vadovaujamąsias pozicijas užimančių asmenų.
„Komitetas tikisi, kad didesnis moterų dalyvavimas valdymo ir priežiūros organų veikloje prisidės prie diskriminacinių nuostatų kaitos“, – rašoma Seimo pranešime.
Pakeitimais siekiama užtikrinti, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys iki 2026 m. birželio 30 d. užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet neviršijant 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.
Šis reikalavimas nebus taikomas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų. Taip pat siekiama užtikrinti, kad atrankos procese būtų remiamasi aiškiai suformuluotais kriterijais, o sutapus kandidatų kompetencijoms, pirmenybė būtų teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties asmeniui.
Atlikti tyrimai rodo, kad lyčių balansas bendrovėse leidžia pasiekti aukštesnius finansinius rezultatus ir didesnį pelną. „European Women on Boards“ duomenimis, ES valstybėse narėse moterys sudaro tik nedidelę dalį įmonių valdybų narių – 2022 m. duomenimis tik 27,5 proc. visų ES valstybėse narėse įsteigtų ir veikiančių įmonių valdybų narių yra moterys, tuo tarpu Lietuva šiuo klausimu atsilieka nuo ES vidurkio – Lietuvoje įmonių valdybose moterys sudaro tik 22,3 proc. narių. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, organiškas progresas Lietuvoje vystosi itin lėtai – per pastaruosius 7 m. moterų skaičius vidutinėse ir didelėse šalyje registruotų ir veiklą vystančių įmonių valdybose išaugo tik 3 proc., o įmonių vadovių pareigose – vos 1 proc. Jeigu progresas ir toliau vystysis tokiais pačiais tempais kaip ir iki šiol, tai prireiks daugiau nei trijų dešimtmečių pasiekti visišką lyčių balansą įmonių valdybų narių gretose.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vykdys įstatymo priežiūrą, konsultuos įmones, kaip geriau užtikrinti lyčių balansą, taip pat galės skirti baudas. Baudos būtų taikomos tik piktybiškai nesilaikant ir pažeidžiant įstatymo nuostatas bei LGKT atlikus individualų situacijos vertinimą. Piktybišku nesilaikymu galima bus laikyti nebendradarbiavimą su LGKT ar atsisakymą imtis priemonių lyčių balanso užtikrinimui. Baudos numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 81 straipsnyje. Pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Jeigu projektui pritars Seimas, šis įstatymas įsigalios 2024 m. gruodžio 1 d.