Maskvos teismas už akių nuteisė JAV žurnalistę, LGBTQ+ teisių aktyvistę Masha Gessen dėl tariamo melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę platinimo ir nuteisė ją kalėti 8 metams.
 |
| Masha Gessen | Davido Silverman nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Maskvoje gimusi M. Gessen, „New Yorker“ etatinė rašytoja ir „New York Times“ apžvalgininkė, gyvenanti Niujorke (JAV), yra žymi Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikė, rašo „The Guardian“.
Rusijos policija gruodį įtraukė M. Gessen į ieškomų asmenų sąrašą. Ukrainoje karą pradėjusios šalies žiniasklaida pranešė, kad byla buvo iškelta dėl rašytojos pareiškimų apie žiaurumus Ukrainos Bučos mieste duodant interviu populiariam Rusijos internetiniam tinklaraštininkui.
Interviu, kuris nuo 2022 m. rugsėjo mėn. „YouTube“ buvo peržiūrėtas daugiau nei 6,5 mln. kartų, M. Gessen ir tinklaraštininkas Jurijus Dudas aptarė Rusijos kariuomenės įvykdytas žudynes Ukrainos Bučos mieste.
Ukrainos kariai, atkovoję Bučą iš besitraukiančių Rusijos pajėgų, gatvėse, namuose ir masinėse kapavietėse aptiko mažiausiai 400 vyrų, moterų ir vaikų kūnų, o ant kai kurių jų rasta kankinimo žymių.
Pirmadienį paskelbtame pareiškime M. Gessen Rusijos pareigūnų jai mestus kaltinimus skleidus melagienas atmetė teigdama, kad jos pareiškimai yra „pagrįsti duomenimis, surinktais atliekant žurnalistinį darbą“.
„Remdamasi surinktais duomenimis manau, kad Rusijos kariuomenė padarė daugybę karo nusikaltimų Bučoje, Irpine ir kitose Ukrainos gyvenvietėse, o būtent žudė civilius, vykdė neteisėtus sulaikymus, kankino ir plėšė“, – teigė žurnalistė.
„Daugiametė patirtis kitose konflikto zonose leidžia pagrįstai manyti, kad šie veiksmai nėra išskirtiniai, o, priešingai, yra gana tipiški Rusijos kariškiams“, – pridūrė M. Gessen.
Anot jos, „būtent tai ir buvo aptarta interviu su Jurijumi Dudu“.
Rusijos pareigūnai griežtai atmetė kaltinimus, kad dėl išžudytų civilių Bučoje atsakingos jų pajėgos, ir patraukė baudžiamojon atsakomybėn daugybę Rusijos visuomenės veikėjų, kalbėjusių apie Rusijos kariuomenės atsakomybę.
Baudžiamąjį persekiojimą prieš M. Gessen Rusijos pareigūnai pradėjo pagal įstatymą, priimtą praėjus kelioms dienoms nuo plačios Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, kriminalizavusį bet kokią viešą karo kritiką, nukrypstančia nuo Kremliaus naratyvo.
Nepaisant daugybės civilių mirčių Ukrainoje, Rusija toliau tvirtina, kad jos kariai užpultoje šalyje smogia tik į karinius objektus.
Dvigubą Rusijos ir JAV pilietybę turinti M. Gessen Rusijoje gyveno iki 2013 m., o tuomet šalyje buvo priimti įstatymai, nukreipti prieš LGBTQ+ bendruomenę.
„Baudžiamasis persekiojimas yra bandymas nubausti mane už sąžiningą ir nuoseklų savo profesinių pareigų vykdymą“, – akcentavo M. Gessen.
„Aš esu už Rusijos Federacijos ribų, todėl vadinamasis teismas gali „nagrinėti“ mano bylą, „suimti“ ir „nuteisti“ mane tik už akių. Tačiau baudžiamąjį persekiojimą ir įtraukimą į ieškomų asmenų sąrašą vertinu kaip bandymą įbauginti ir neleisti man užsiimti profesine veikla“, – tikino ji, skelbia CNN.