Argentinoje – išpuolis, sukėlęs šoko bangą šalyje, ilgai laikytoje LGBTQ+ teisių oaze. Ankstų gegužės 6-osios rytą buvo padegtos keturios homoseksualios moterys, iš kurių išgyveno vos viena. Žmogaus teisių aktyvistai vis garsiau kritikuoja šalies Vyriausybės narius ir prezidentą, kurie kaltinami skatinantys diskriminaciją ir neigiamas nuostatas, pasibaigiančias smurtiniais nusikaltimais prieš LGBTQ+ bendruomenę.
 |
| Argentinos prezidentas Javier Milei | „Instagram“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Tapo taikiniu dėl seksualinės orientacijos
Išpuolis surengtas Buenos Airių Barracas rajone. Viename name Pamela Fabiana Cobas, Mercedes Roxana Figueroa, Andrea Amarante ir Sofija Castro Riglo dalijosi kambariu.
Kaip teigė liudininkai, į šį kambarį įsiveržęs vyras metė padegamąjį užtaisą, nuo kurio moterys patyrė stiprius nudegimus.
Pirmoji žuvo Pamela, o jos partnerės Roxanos gyvybė užgeso po kelių dienų. Ligoninėje gegužės 12 d. mirė ir Andrea. Jos partnerė Sofija – vienintelė išgyvenusioji. Kelias savaites praleidusi ligoninėje, ji po truputį atsigauna.
Moteris šiandien yra gyva tik todėl, nes Andrea griuvo ant jos, kad apsaugotų nuo liepsnų, CNN pasakojo Sofijos advokatė Gabriela Conder. „Jos partnerė ją išgelbėjo“, – kalbėjo teisininkė.
Vietos LGBTQ+ teisių organizacijos pasmerkė išpuolį kaip neapykantos nusikaltimą ir lesbicidą, pareiškusios, kad moterys tapo taikiniu dėl jų seksualinės orientacijos.
Policija sulaikė 62 metų vyrą, gyvenusį tame pačiame name, tačiau, pasak G. Conder, šiuo metu išpuolio nelaiko neapykantos nusikaltimu, nes lieka neaiškus motyvas.
Šalies prezidentą kaltina skatinant diskriminaciją
Argentinos LGBTQ+ teisių organizacijos, kurių atstovai savaitgalį mitinge paminėjo keturias išpuolį patyrusias moteris, įsitikinusios, kad šis užpuolimas yra, jų nuomone, augančios priešiškumo bangos šalyje apraiška.
 |
| Asociatyvi Tim Bieler/unsplash.com nuotr. |
Dėl vis labiau pasireiškiančios netolerancijos aktyvistai labiausiai kaltina Vyriausybę, o ypač šalies kraštutinių dešiniųjų lyderį, dabartinį Argentinos prezidentą Javierą Milei.
Maria Rachid, einanti Buenos Airių ombudsmeno tarnybos Kovos su diskriminacija instituto vadovės pareigas, tikina, kad nuo naujosios Vyriausybės darbo pradžios jos pareigūnai skatina diskriminaciją ir skleidžia neapykantą prieš LGBTQ+ bendruomenę taip palaikydami diskriminacines nuostatas, kurios vėliau pasireiškia smurtu.
Praėjusiais metais J. Milei kandidatuojant į prezidento postą, tiek jis, tiek jo partija buvo apkaltinta įžeidinėjanti LGBTQ+ bendruomenę.
Duodamas interviu vienam „YouTube“ kanalui prieš rinkimus, J. Milei tikino, kad jis neprieštarauja tos pačios lyties porų santuokoms, tačiau homoseksualumą jis lygino su seksu tarp žmonių ir gyvūnų.
„Kodėl man turėtų rūpėti, kokie jūsų seksualiniai potraukiai? Jei norite būti su drambliu ir turite to dramblio sutikimą, tai yra jūsų ir dramblio problema“, – kalbėjo jis, supykdydamas LGBTQ bendruomenę, kurios aktyvistai tokius komentarus pavadino dehumanizuojančiais.
Praėjusių metų spalio pabaigoje tuomet išrinktoji Kongreso narė Diana Mondino, vėliau tapusi J. Milei paskirta užsienio reikalų ministre, pareiškė palaikanti santuokų lygybę, tačiau ją palygino ją su utėlių turėjimu.
„Kaip liberalė aš esu už kiekvieno žmogaus gyvenimo pasirinkimus. Jie yra daug platesni nei santuokos lygybė. Leiskite perdėti: jei nenorite maudytis ir būti pilni utėlių, tai yra jūsų pasirinkimas, viskas. Vėliau nesiskųskite, jei kam nepatinka, kad turite utėlių“, – dėstė ji.
Gruodį pradėjęs eiti pareigas, J. Milei ėmėsi veiksmų, kurie, pasak jo kritikų, susilpnino LGBTQ bendruomenės teisinę apsaugą.
Jis uždraudė Vyriausybėje vartoti lyties atžvilgiu įtraukią kalbą, pakeitė Moterų, lyčių ir įvairovės ministeriją mažiau galios turinčiu sekretoriatu Žmogiškojo kapitalo ministerijoje ir uždarė Nacionalinę kovos su diskriminacija agentūrą, informuodamas, kad jos funkcijas perims Teisingumo ministerija.
J. Milei teigia, kad dalis šių žingsnių žengta siekiant sumažinti viešąsias išlaidas ir taip pažabotišalies ekonominius sunkumus.
Tačiau valdžios kritikai įsitikinę, kad tokiais veiksmais buvo siekiama normalizuoti LGBTQ+ bendruomenės diskriminaciją, o tai privedė prie smurtinių išpuolių, įskaitant ir 3 moterų mirtimi pasibaigusį užpuolimą gegužės 6-ąją.
Praėjusiais metais į Kongresą išrinktas Esteban Paulon interviu CNN pareiškė: „Akivaizdu, kad už žodinių išpuolių slepiasi fiziniai užpuolimai“.
„Užpuolimai visada vykdavo. Tokia yra tikrovė. Tačiau jų padaugėjo šiai dabartinei Vyriausybė valdant dėl nuolat per televiziją transliuojamos neapykantos kalbos, įskaitant tą, kurią skleidžia ir mūsų prezidentas Javieras Milei“, – tikino LGBTQ+ teisių aktyvistė Jesi Hernandez.
„Šiandien buvo Pamela, Roxana, Andrea ir Sofija. O rytoj galiu būti aš“, – pridūrė ji.
Žurnalistai ne kartą kreipėsi į prezidentūrą, prašydami pakomentuoti jos link skriejančią kritiką, tačiau atsakymo nesulaukė.
Ramiai miegoti – privilegija
Publikuotoje metinėje ataskaitoje pažymėta, kad 2023 m. buvo užfiksuoti 133 nusikaltimai, įvykdyti dėl aukų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, kai 2022 ir 2021 m. buvo užregistruota atitinkamai 129 ir 120 nusikaltimų.
Kovos su diskriminacija instituto vadovė M. Rachid akcentuoja, kad šie skaičiai žymi tik oficialiai užregistruotus išpuolius, o tikrasis neapykantos nusikaltimų mastas greičiausiai yra gerokai didesnis.
Tuo metu J. Hernandez pažymi, kad daugelio LGBTQ+ žmonių kasdienis gyvenimas paveiktas taip, kaip neatspindi vien tik statistika: vis daugiau žmonių baiminasi patirti neapykantos nusikaltimus.
„Tiesa ta, kad dabar ramiai miegoti savo lovoje yra privilegija, – kalbėjo J. Hernandez, turėdama galvoje gegužės 6 d. išpuolį, – nes tu nežinai, ar šalia negyvena kaimynas, kuris įsiverš ar mes ką nors į tave. Mums miegoti yra privilegija“.
Neigia, kad nusikaltimą paskatino neapykanta dėl orientacijos
Nepaisant LGBTQ aktyvistų susirūpinimo, gegužės 6 d. įvykęs užpuolimas ir padegimas šiuo metu tiriami kaip žmogžudystė sunkinančiomis aplinkybėmis, o ne neapykantos nusikaltimas, informavo Sofijos advokatė G. Conder.
Išpuolį vienintelė išgyvenusi Sofija parodymus ketina duoti mėnesio pabaigoje, tikino advokatė.
Šalies prezidento atstovas spaudai Manuelis Adorni pasmerkė užpuolimą, bet atmetė įtarimus, kad jis buvo motyvuotas neapykanta dėl aukų seksualinės orientacijos.
„Nenoriu to apibrėžti kaip išpuolio prieš tam tikrą asmenų grupę, – spaudos konferencijoje sakė M. Adorni. – Yra daug moterų ir vyrų, kenčiančių nuo smurto, ir tai yra dalykas, kuris negali tęstis".
Kritikai ir žmogaus teisių gynėjai pasmerkė jo komentarą bei pareikalavo, kad Vyriausybė lesbicidą laikytų neapykantos nusikaltimu.
Tuo metu pats M. Adorni socialiniuose tinkluose į kritiką atsakė ispanų kalbos žodyno nuotrauka. Čia teigiama, kad lesbicidas nėra oficialiai įregistruotas žodis.
Argentina garsėjo pažanga
Šalis kadaise buvo laikoma LGBTQ+ teisių oaze Lotynų Amerikoje.
2010 metais Argentina tapo pirmąja visame regione šalimi, įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuokas. 2021 m. ji taip pat tapo pirmąja valstybe Lotynų Amerikoje, suteikusia galimybę nebinarios lyties asmenims dokumentuose pažymėti savo lytį žymeniu „X“.
LGBTQ+ aktyvistai baiminasi, kad dabartinė Vyriausybė nubrauks šiuos istorinius laimėjimus keldama grėsmę LGBTQ+ asmenų teisėms.
Vis dėlto, žmogaus teisių gynėjų paguoda išlieka visuomenės nuomonės apklausos, rodančios, kad neigiamų nuostatų prieš LGBTQ+ bendruomenę turinčių žmonių grupė – mažuma.
Remiantis viešosios nuomonės apklausa, kurią gegužę atliko San Andres universitetas, apie 72 proc. respondentų teigė pasisakantys už santuokų lygybę, 70 proc. tikino remiantys politiką, kuria translyčiai asmenys teisiškai apsaugomi nuo diskriminacijos. Taip pat 75 proc. apklausoje dalyvavusiųjų paneigė manantys, kad translytiškumas – tai liga, kurią reikėtų gydyti. Be to, 79 proc. apklaustųjų pasisakė už tai, kad lytiškumo ugdymas šalies mokyklose – reikalingas.
Pastarasis šalį sukrėtęs išpuolis skatina žmogaus teisių aktyvistus kovoti už tai, kad Argentinoje būtų pradėta vykdyti politika, besiremianti LGBTQ+ bendruomenės teisių apsauga.
Argentinos Kongreso narys E. Paulon patvirtino, kad įstatymų leidėjai šiuo metu dirba su žmogaus teisių organizacijomis svarstydami įvairius įstatymų pakeitimus, kurie, jeigu būtų priimti, numatytų atsakomybę už diskriminacinius veiksmus, užkirstų kelią priekabiavimui mokyklose, uždraustų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės „gydymą“.
Parengta pagal CNN informaciją