Lietuvą sukrėtė kraupus nusikaltimas – Skuodo rajone vyras įtariamas nušovęs moterį. Žiniasklaida praneša, kad prieš kurį laiką jis buvo gavęs vadinamąjį smurto orderį. Žmogaus teisių aktyvistai bei organizacijos dar kartą pabrėžia – Lietuvoje būtina ratifikuoti Stambulo konvenciją, numatančią, kokių priemonių valstybės turėtų imtis siekdamos apsaugoti nuo smurto kenčiančias moteris.
 |
| Policijos pareigūnai įvykio vietoje rado medžioklinį šautuvą | Asociatyvi Paul Einerhand/„Unsplash“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Vyras nušovė moterį
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) pirmadienį pranešė, kad sekmadienį apie 12 val. 18 min. Skuodo rajone, Vižančių kaime, namuose, galimai konflikto metu, neblaivus (2,65 prom.) vyras (gim. 1969 m.) sužalojo moterį (gim. 1980 m.).
Moteris dėl šautinės žaizdos tą pačią dieną apie 13 val. 52 min. reanimuojama greitosios medicinos pagalbos automobilyje mirė.
Klaipėdos VPK informuoja, kad įvykio vietoje buvo kitas vyras (gim. 2004 m.), kuris sužalojo jo link besiartinantį įtariamąjį ir užrakino jį bute.
„Atvykę rinktinės „Aras“ pareigūnai sulaikė mirtinai moterį sužalojusį vyrą, kuris dėl sužalojimų paguldytas į ligoninę. Įvykio vietoje rastas ir paimtas medžioklinis šautuvas (nupjautavamzdis)“, – teigiama Klaipėdos VPK pranešime.
 |
| Šaulio sulaikyti atvyko „Aro pareigūnai | Asociatyvi Lietuvos policijos nuotr. |
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p., 129 str. 2 d.
Kaip skelbia lrt.lt, vyras policijai buvo žinomas, tačiau nebuvo teistas. Anksčiau į policijos akiratį įtariamasis buvo patekęs dėl to, nes smurtavo.
Lrt.lt praneša, kad prieš kurį laiką moterį nušovęs vyras buvo gavęs vadinamąjį smurto orderį.
J. Juškaitė: žmogžudystės – išvengiamos
Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorė Jūratė Juškaitė kritikuoja politikus, kurių pastangomis nėra ratifikuojama Stambulo konvencija, numatanti priemones, kaip apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje dažniausiai nukenčiančias moteris.
„Kai politikai jums aiškins, kad Lietuvoje labai gerai veikia apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistema ir Lietuvai nereikia Stambulo konvencijos, priminkite jiems apie šią nužudytą moterį. Taip pat apie 16 kitų moterų bei 4 vaikus, kurie buvo nužudyti praėjusiais 2023 metais“, – pirmadienį rašė ji socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
 |
| Jūratė Juškaitė | Emilijos Filipenkovaitės nuotr. |
Konstitucinis Teismas (KT) kovo mėnesį priėmė nutarimą, pagal kurį išaiškinta, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.
KT pirmininkas Gintaras Goda tuomet akcentavo, kad konvencijos tikslas yra panaikinti moterų diskriminaciją, apsaugoti moteris nuo visų formų smurto bei užkirsti jam kelią, o smurtautojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, rašo lrt.lt.
KT išaiškinime yra nurodęs, kad „būtent moters lytis lemia smurto prieš moteris paplitimą“ ir būtent moterys kur kas dažniau patiria smurtą.
„Vidutiniškai Lietuvoje dažniau nei kas mėnesį šeimoje ar artimųjų rate nužudoma moteris. Žmogžudystės, kurios yra absoliučiai išvengiamos. Žmogžudystės, kurios vaikus paverčia našlaičiais bei palieka neišgydomas žaizdas“, – pabrėžė LŽTC vadovė J. Juškaitė.
Teigia, kad reikėtų drausti turėti ginklą
Poziciją dėl moters mirtimi pasibaigusio užpuolimo išreiškęs Lygių galimybių plėtros centras pažymi, kad istorijų, kai dėl smurto artimoje aplinkoje žinomas, tačiau neteistas vyras galiausiai nužudo moterį – nestinga.
„Kiek dar turės būti paaukota žmonių gyvybių, kad Lietuvos Seimas ir prezidentas suvoktų, jog smurtas artimoje aplinkoje – mirtinai pavojingas reiškinys? Jog esama apsaugos sistema nėra pakankama ir veiksminga? Jog laikas ratifikuoti Stambulo konvenciją, kurios įgyvendinimas padėtų problemą spręsti sistemingai ir kur kas veiksmingiau. Kiek dar turi būti nužudyta moterų?“ – retoriškai klausiama Lygių galimybių plėtros centro pareiškime, paskelbtame pirmadienį „Instagram“ paskyroje.
Pasak centro, smurto orderį gavusiems asmenims turėtų būti draudžiama tiek įsigyti, tiek turėti ginklą.
„JAV daugiausiai policijos pareigūnų žūva tarnyboje, kai vyksta į smurto artimoje aplinkoje atvejus, o smurtautojas turi ginklą. Lietuvoje irgi buvo toks atvejis, bet panašu, kad teisėsauga nepasimoko iš savo klaidų“, – apgailestaujama centro pareiškime.
2020 metais Mažeikių rajone tarnybos metu buvo nušautas policijos pareigūnas Saulius Žymantas, gimęs 1980 m. Kartu su kolege S. Žymantas vyko tikrinti informacijos apie smurtaujantį vyrą, skelbia tv3.lt. Į abu pareigūnus smurtautojas paleido šūvius – pareigūnei sužeista koja, o 19 metų policijoje tarnavęs S. Žymantas žuvo.
Ką rodo statistika?
Kaip šių metų pradžioje pranešė Policijos departamentas, 2023 m. buvo užregistruota daugiau kaip 54 tūkst. smurto artimoje aplinkoje pranešimų, vidutiniškai apie 145–150 per parą.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis pradėjo veikti nuo 2023 m. liepos 1 d. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras paaiškina, kad tai yra įsakymas pilnamečiui smurto artimoje pavojų keliančiam asmeniui išsikelti iš gyvenamosios vietos 15 dienų laikotarpiui, taip siekiant apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį.
Policija skaičiuoja, kad 2023 m. liepos–gruodžio mėnesiais gavo apie 27 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikę smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, pareigūnai 7 tūkst. 343 asmenims išdavė 10 tūkst. 747 smurto orderius bei pradėjo daugiau nei 4 tūkst. ikiteisminių tyrimų.
Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje išlieka opia problema. Kaip skelbia „Kauno diena“, vien 2022 metų duomenimis, iš viso beveik 60 tūkst. žmonių patyrė smurtą artimoje aplinkoje, dauguma jų – moterys.
Oficialiosios statistikos portalas nurodo, kad 2021 metais 80 proc. smurto artimoje aplinkoje aukų sudarė moterys. 2023 metais buvo pranešta, kad šis rodiklis siekia 79,8 proc. O štai net 88 proc. įtariamųjų dėl smurto artimoje aplinkoje sudarė vyrai.
Oponentų nuomonė nesikeičia
Nepaisant šios statistikos ir KT išaiškinimo, Stambulo konvencijos oponentai nekeičia savo požiūrio ir toliau lieka įsitikinę, kad šio dokumento ratifikuoti nereikia.
Dalis politikų mano, kad jau dabar šalies įstatymai „pilna apimtimi“ garantuoja moterų apsaugą nuo smurto, tad ratifikavimas nereikalingas.
 |
| Linas Kukuraitis | Seimo kanceliarijos nuotr. |
„Tas konvencijos nuostatas, kurios yra praktinės, tiek prevencijos, tiek pagalbos moterims prasme, mano vertinimu, mes esame pilna apimtimi perkėlę į mūsų įstatymus“, – anksčiau sakė buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Mišrios Seimo narių grupės frakcijos narė Agnė Širinskienė antrina L. Kukuraičiui sakydama, kad jau dabar Stambulo konvencijos nuostatos perkeltos į nacionalinę teisę: „Jeigu mes turime visą įgyvendinę Stambulo konvencijos tą dvasią – smurtą prieš moteris esame užkardę – kam mums reikalinga Stambulo konvencija?“
 |
| Agnė Širinskienė ir Ramūnas Karbauskis | Seimo kanceliarijos/Dž. G. Barysaitės nuotr. |
Politikė ne kartą yra minėjusi ir Stambulo konvencijoje vartojamą „gender“ sąvoką. Ji susirūpinusi, kad tariamai ratifikuojant Stambulo konvenciją būtų įteisinta socialinė lytis.
„Stambulo konvencijos klausimas turėjo neišvengiamai kilti, nes yra liberalios darbotvarkės dalis – socialinės lyties įteisinimas ir įprasminimas“, – jos žodžius, ištartus šių metų kovą KT priėmus nutarimą, cituoja delfi.lt.
Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas naujienų agentūrai BNS yra pabrėžęs, kad jis esąs įsitikinęs, jog jeigu būtų ratifikuota Stambulo konvencija, tai tokiu atveju vaikai mokyklose būtų mokomi pasirinkti savo lytį. Dėl to ratifikavimui politikas ir prieštarauja.
 |
| Paulius Saudargas | Seimo kanceliarijos/Olgos Posaškovos nuotr. |
„Galiausiai jeigu ratifikuotume šią konvenciją, tai būtų spaudimas ir švietimo sistemai vaikus mokyti pagal panašų kurpalį. Mes jau turėjome rezonansinį atvejį dėl vienos programos mokyklose, šiuo atveju dar būtų žalia šviesa vaikams diegti apie lyčių pasirinkimus, galimybes būti kuo nori, nesvarbu kuo gimei ir taip toliau“, – kovo mėnesį sakė jis.
Tuo metu buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Aurelijus Veryga taip pat išlieka nuoseklus Stambulo konvencijos ratifikavimo oponentas. Anot jo, dokumentas kelia sumaištį dėl lyties apibrėžimo.
KT pirmininkas: šeimos ar santuokos samprata nesikeistų
Tačiau KT pirmininkas G. Goda pabrėžė, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas jokiu būdu nereiškia, kad keistųsi konstitucinė šeimos ar santuokos samprata.
 |
| Gintaras Goda | Vilniaus universiteto nuotr. |
KT pirmininkas taip pat akcentavo: „Šiomis nuostatomis nėra paneigiama binarinė moters ir vyro lyčių samprata. Jos nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties nei turima biologinė lytis“.
KT nutarime taip pat yra pažymėjęs – Stambulo konvencija nesuponuoja poreikio nustatyti naujas valstybinės kalbos taisykles, kaip antai „belytę kalbą“.
„Konvencijoje vartojama sąvoka gender (anglų k.) arba genre (prancūzų k.), į lietuvių kalbą išversta kaip „lytis socialiniu aspektu“, yra tik skirta paaiškinti, kad smurto veiksmus gali išprovokuoti ne tik biologinė asmens lytis, bet ir „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“ <...>. Konvencijoje asmuo apibūdinamas kaip tik „vyras“ ir „moteris“ ir nėra vartojama jokia kita forma. Taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, Konvencijos nuostatos niekaip nelemtų valstybinės kalbos vartojimo viešame gyvenime pokyčių“, – dėstoma KT nutarime.
Lietuvoje nuolat kylant ginčams dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, įvykis Skuodo rajone dar kartą išryškino žmogaus teisių aktyvistų kritiką, kad tokie nusikaltimai rodo esamos teisinės sistemos spragas ir būtinybę ratifikuoti šį dokumentą, kuris, jų nuomone, galėtų suteikti reikiamus įrankius užkirsti kelią smurtui prieš moteris.