Katalikų bažnyčios atstovų įžūlumas – tema, kuri jau senokai mane vimdo. Jie patys pirmieji išstoja, kai reikia prieštarauti piliečių teisėms, graudendami ar putodamiesi apie amžinąsias vertybes. Tai du vienas kitą mylintys vyrai susituokti negali, tai moteris ląstelių darinio iš savo organizmo pašalinti neturėtų, nes čia, matai, šventa gyvybė, tai ikivedybinis seksas – mirtina nuodėmė. Galėtum tikėtis, kad ilgą nosį taip noriai į svetimus reikalus kišantys kunigėliai patys šventi ir švaručiai it pirmasis sniegas, bet kur tau.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Agnė Kulitaitė
facebook.com/kulagne
Štai vienas mano draugas užsiima nekilnojamuoju turtu. Neseniai man pasakojo, kad vienas kunigėlis, kurį tikrai esate matę, atvyko namo Pavilnyje už 300 000 eurų apžiūrėti. Ir net ne vienas, o su žaviu mylimuoju. Tiesa, neįsigijo, nes sklypo pasididinti nepavyko. Kitas gražuolis dvasininkas savo aveles gano važinėdamasis Tesla elektromobiliu. Kai kurie savo vyriškumą dar kitaip demonstruoja – romaniukus su moterimis mezga sparčiau už patį Seimo pleibojų K. Pūką, o kas trečias kaimas puikiai apie tai žino. Po istorijos su namu net nuėjau pasiskaityti, kokias vertybes oficialiai deklaruoja katalikų bažnyčia, mažu, galvoju, pasikeitė. Bet ne. Ir toliau aukštinami, dorovėmis vadinami saikas ir kuklumas. Tačiau, panašu, galioja tai tik paprastiems mirtingiesiems, kol dvasiškasis tėvelis „draguose” paišo saules su keliasdešimt tūkstantėlių kainuojančia mašina. O pati bažnyčia ima dešimttūkstantines nuomas iš verslininkų už privatizuotus milijoninius nekilnojamo turto objektus Vilniaus centre. Taip, Vilniaus arkivyskupijos kurija yra viena didžiausių žaidėjų nekilnojamo turto rinkoje, o pagal Lietuvos sutartį su Vatikanu, jie nemoka mokesčių nei už turtą, nei nuo gauto pelno. Ir kol pinigėliai plaukia, jiems visiškai nusispjaut, kad nuomoja patalpas naktiniams klubams, prieš kuriuose vykstančius dalykus oficialiai taip aršiai pasisako.
Bet veidmainiškumas, nors ir bjauru, dar ne nusikaltimas. Skirtingai negu vaikų pornografijos laikymas ir jos siuntinėjimas kitiems. Jei negirdėjote, tą darant neseniai buvo prigauti du kunigėliai – vienas iš Šiaulių, kitas iš Panevėžio. Čia tik viena dienos šviesą pasiekusių istorijų, bet man net baisu pagalvoti, kiek jų yra užtildytų manipuliacijomis, kurios dvasininkėliams taip puikiai sekasi – svaičiojimais apie kūniškumo nuodėmingumą ir virkavimais apie atleidimą. Labai teisingai pastebėjęs yra Lukas Ramonas. Jei bet kokia kita organizacija patirtų tiek skandalų dėl pedofilijos, ji jau seniausiai būtų uždaryta, o štai katalikų bažnytėlė varo pirmyn kiaulės akis įsistačiusi ir vargo nemato. Galėčiau šia tema plėstis labai ilgai, bet tiesiog parekomenduosiu sukrečianti tikrais faktais paremtą filmą „Spotlight”. Jei iki šiol kunigėlius matote vien tiktai kaip šventas karves, gal jis padės nusimesti tikrovę iškraipančius akinius. Nieko nesakau, tikrai yra savo pašaukimui atsidavusių kunigų, bet faktai kalba patys už save – daug nusidėjusių ir šio fakto ignoruoti negalima.
O kur dar nuolatinis pinigų kaulijimas ir mokesčių nemokėjimas, asmeniškai liečiantis, beje, kiekvieną iš mūsų? Prisimenate tą tragikomišką atvejį, kai prasidėjus koronaviruso pandemijai, kaip tikri socialinių medijų dievai, kunigėliai suskubo skelbti sąskaitas, kur tikintieji gali aukoti, jei iki aukų dėžutės bijo ateiti? Užuot patys tokioje situacijoje pakratę pinigines ir padėję darbų netekusiems žmonėms (nes kunigo juk niekas dėl pandemijos neatleis), jie nesidrovi ir plėšia paskutines kelnes. Kol jūs paklusniai atiduodate dalį savo uždirbtos algos valstybei, mokate už taršų automobilį ar perkate verslo liudijimą norėdami išnuomoti butą, už kurį jau sumokėjote jį įsigydami, sielų ganytojėliai tik juokiasi, nes iš jų to niekas paprašyti nedrįstų.
Čia tik mano asmeninė nuomonė, bet man keista, kodėl vaikui ilgiau žaidžiant su įsivaizduojamu draugu, sunerimę tėvai tempia jį pas psichologus, tačiau nemato bėdos patys kalbėtis su dėdės, pakabinto ant kryžiaus, skulptūrėle. Vis dėlto, kiekvienas turi laisvę eiti iš proto taip, kaip jam atrodo tinkama, žinoma, kol tai nekenkia kitiems. O kunigų pavertimas neliečiamaisiais net įstatymo atžvilgiu būtent tą ir daro. Todėl, žinote, mano svajonių Lietuvoje, kunigai privalėtų mokėti mokesčius. Kam surinktos lėšos galėtų būti skirtos? Na, gal padėti vienišoms mamoms, prieš kurių svarstymus darytis abortą taip rėkė sutanos komanda? Gal apmokėti kunigų pedofilijos aukų ilgametį psichologinių traumų gydymą? O gal padengti išlaidas gėjų santuokų, prieš kurių įteisinimą Lietuvoje taip sistemingai dirba bažnyčia, nepaisydama netgi Popiežiaus Pranciškaus pritarimo vienos lyties partnerystėms? Nes dabar šie žmonės, norėdami pasinaudoti savo teise į šeimą, privalo skristi svetur, o tai, mielieji, kainuoja. Bet kokiu atveju, tikiu, kad nuspręsime teisingai. Nes neabejoju, diena, kai kunigų viešpatavimas aukščiau jų durninamos visuomenės ir įstatymų baigsis, tikrai ateis.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net