Angelina „Maks“ Yakovenko, kuri yra homoseksuali, eina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (ZSU) brigados ryšininkės pareigas. Apie ją rašo sphere.org.ua
 |
| Angelina „Maks“ Yakovenko | Kristinos Paškinos/sphere.org.ua nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Maks tarnauja nuo 2018-ųjų – į kariuomenę įstojo vos jai pačiai sukako 18-ka metų.
Iš karto po studijų su daliniu Maks išvyko į Rytus. Jos kontraktas pasibaigė likus keliems mėnesiams iki didžiosios invazijos.
Tačiau jau 2022 metų vasario 25 dieną (kitą dieną po Rusijos invazijos pradžios) ji atvyko į karinį komisariatą. Iš pradžių čia vertėsi darbu raštinėje, vėliau buvo paskirta ryšininke.
„Buvau 6-7 metų, ėjau į parduotuvę ir pamačiau kariškį – gal tai ryški saulė, bet jo uniforma tarsi švytėjo. Man labai patiko uniforma – iškart nusprendžiau, kad tarnausiu. Atsisakiau sutarties, bet esu karė, mano pareiga ginti šalį. Nekilo klausimų, eiti ar ne“, – dėsto ukrainietė.
Maks sako, kad jai labai pasisekė dabartiniame batalione, kuriame bendražygiai ją priima tokią, kokia ji yra – požiūris labai geras.
Tačiau prieš pilno masto invaziją ji patyrė ir homofobiją.
„Iš pradžių divizijos vadas manęs labai nemėgo – už niekus priekaištaudavo. Naujajame batalione viskas kitaip: iš karto sulaukiau klausimo, kaip teisingai į mane kreiptis, o būrio vadas pasakė: „Jei nepatinka vardas Angelina, būsi čia Maks, visiems svarbiausia tai, kaip tu dirbi savo darbą“, – pasakoja karė.
Tiesa, nors Maks dabar jaučiasi gerai kariuomenėje, tačiau įvykiai už jos ribų ją labai trikdo. Homofobiškos grupuotės ir toliau priekabiauja prie LGBTQ+ bendruomenės, įskaitant šalyje tarnaujančius karius, ir tyčiojasi iš jų.
Įtraukdamos paauglius, teigia Maks, tos grupuotės nukreipia juos prieš savo piliečius, nors dabar Ukraina turi vieną bendrą priešą – karinę agresiją pradėjusią Rusiją.
Be to, Maks piktinasi, kad vilkinamas Civilinės partnerystės įstatymo priėmimas. Būdama nevyriausybinės organizacijos „LGBTIQ+ kariuomenė už lygias teises“ projekto „Posestry“ koordinatore, ji iš pirmų lūpų žino, koks reikalingas teisinis pripažinimas tiems kariams, kurie palaiko santykius tos pačios lyties porose.
Anot jos, teisinis reglamentavimas būtinas ne tik kariškiams, bet ir civiliams. Maks teigia, kad tarp jos pažįstamų yra daug metų kartu gyvenančių, turinčių vaikų, bendro turto porų, tačiau valstybė jų nelaiko šeima.
Šioms poroms taip pat reikia registruotos partnerystės instituto priėmimo, nes pavojinga ne tik fronte – pavojus gresia visai šaliai.
„Noriu, kad valstybė žengtų žingsnį mūsų teisių link, kad galėtume kurti santykius, kad būtume teisiškai pripažinti, kad partneriai nebūtų laikomi svetimais. Partnerystės įstatymas reikalingas, kad suprastume, jog ne veltui saugome šią šalį – ji saugo ir mus“, – dėsto karė.
„Ginu Ukrainą, kad visi turėtų lygias teises“, – priduria ji.