Kovo mėnesį Rusijos režimas „LGBTQ+ judėjimą“ paskelbė ekstremistine organizacija. Reaguodami į tai, LGBTQ+ teisių aktyvistai, žmogaus teisių organizacijos ir kiti visuomenininkai pasitelkė pokalbių programėlę „Telegram“ ieškodami išeičių, kaip išvykti iš šalies.
 |
| „Telegram“ | Rubaitul Azad/unsplash.com vizualizacija |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Rusijos LGBTQ+ bendruomenės nariai dažniausiai naudojasi šia pokalbių programėle, kad susisiektų vienas su kitu intensyvaus valstybinio persekiojimo įkarštyje. Tačiau žmonės nerimauja, kad ir čia yra stebimi Kremliaus. Apie tai rašo portalas lgbtqnation.com remdamasis „WIRED“.
„Telegram“ šiuo metu yra Rusijos LGBTQ+ žmonių įgalinimo įrankis, – teigia visuomenininkas Timofey Sozaev. – Tai suteikia galimybę suvokti ir pamatyti, kad jie nėra vieni, suardant izoliaciją ir atkuriant žmonių tikėjimą savo jėgomis“.
Dar 2019 m. rugsėjį T. Sozaev paliko Rusiją. Beveik 20 metų būdamas LGBTQ+ teisių aktyvistu, kartu su bendraminčiais įkūręs kelias organizacijas, jis, lankydamas draugus Jungtinėse Valstijose, netikėtai sužinojo, kad Kremlius renka informaciją apie jo veiklą, tad į šalį nebegrįžo.
Tai nebuvo lengvas sprendimas. „Žinojau, kad pasirinkimas negrįžti reikš visko, ką myliu ir kas man brangu, atidavimą priešui: tamsiems homofobams, nežmoniškam politiniam režimui, kuris nieku gyvu nepasiduos“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad būdamas JAV suprato, jog jaučia potrauminio streso sindromo simptomus: depresiją, padidėjusį budrumą, miego sutrikimus, prastą dėmesio koncentraciją.
Šie simptomai suintensyvėjo būtent tuomet, kai artėjo suplanuoto grįžimo į Rusiją diena.
„Mano psichika ir kūnas man tiesiog pasakė „ne“, – teigė LGBTQ+ teisių aktyvistas, paprašęs prieglobsčio JAV.
Praėjus 5 metams LGBTQ+ žmonių, gyvenančių Rusijoje, gyvenimas yra dar liūdnesnis nei buvo tuomet, kai T. Sozaev išvyko.
Su LGBTQ+ klientais, atvykusiais iš Rusijos, dirbančios advokatės Ksen Pallegedara Murry teigimu, tai, kad Rusija LGBTQ+ žmones paskelbė teroristais, yra tiesioginė Rusijos Vyriausybės kampanija, pradėta siekiant naikinti queer žmones iš viešojo gyvenimo.
Kai valdžios institucijos ėmė vykdyti reidus gėjų baruose, queer rusai pasitraukė iš atvirų socialinių tinklų ir pradėjo naudotis privačiais „Telegram“ pokalbiais, kad galėtų susiburti, bendrauti ir net rasti pagalbą, reikalingą pabėgti iš šalies.
Atvykęs į JAV, T. Sozaev įkūrė savo „Telegram“ kanalą, skirtą padėti rusakalbei LGBTQ+ bendruomenei, pasitraukusiai į JAV. Šį kanalą jau užsiprenumeravo daugiau nei 2 tūkst. vartotojų.
Maždaug pusė Rusijos gyventojų (2022 m. duomenimis, Rusijoje gyveno 143 mln. žmonių) naudojasi programėle, kuri visame pasaulyje turi apie 1 mlrd. vartotojų. Dėl joje įdiegto šifravimo daugelis LGBTQ+ bendruomenės narių gali sukurti kanalus, kad bendrautų vienas su kitu.
Irane programėlė „Telegram“ buvo uždrausta, kai ji praėjusiais metais buvo naudojama gatvės protestams prieš šalies režimą organizuoti. Draudimas turėjo rimtų pasekmių aktyvistams, žurnalistams. Rusija 2018 m. taip pat bandė uždrausti programėlę, kai jos įkūrėjas Pavelas Durovas atsisakė perduoti vartotojų duomenis Kremliui.
Šios pastangos galiausiai žlugo ir 2020 m. planų uždrausti „Telegram“ buvo atsisakyta.
P. Durovas prisiėmė įsipareigojimą apsaugoti vartotojų duomenis Ukrainoje po to, kai Rusija 2022 m. įsiveržė į šią šalį.
Verta paminėti, kad kitų svetainių, skleidžiančių turinį apie LGBTQ+ bendruomenę, pažeidimai lėmė tai, kad dalis žmonių ėmė naudoti VPN funkciją, leidžiančią paslėpti savo buvimo vietą. Ši funkcija parodo, kad neva vartotojas yra iš kitos šalies.
Tačiau Rusijos institucijos jau žino, kaip dorotis su VPN sukeltais iššūkiais sekti žmones, o ir naudojimasis „Telegram“ programėle vis dar reikalauja tam tikrų saugumo žinių, kad būtų galima joje naršyti.
Kai kurie LGBTQ+ bendruomenės nariai įtaria, kad Rusijos Vyriausybė stebi jų pokalbius ir dažnai juos pasitelkia skleisdama anti-LGBTQ+ propagandą.
Žurnalistai mėgino susisiekti su „Telegram“ atstovais, kad jie pakomentuotų situaciją, bet į siųstas užklausas kompanija neatsakė.
Startuolio „Logically“ tyrimų ir inovacijų vadovas Kyle'as Walteris „WIRED“ teigė, kad jeigu Rusijos Vyriausybė gali panaudoti „Telegram“ pokalbiuose esančią informaciją vykdydama dezinformacijos operacijas, prieigą prie tam tikrų pokalbių būtina sugriežtinti.
Anot jo, Kremlius šiuo metu gali turėti prieigą prie „Telegram“ esančių duomenų, todėl LGBTQ+ bendruomenei kyla papildomų rizikų.
Būta atvejų, kai Kremlius paskleidė teiginius, kad neva Ukrainos Vyriausybė, su kuria šiuo metu kariauja Rusija, moko savo karius, kaip tapti gėjais.
Liberalėjantis Ukrainos visuomenės požiūris į LGBTQ+ bendruomenę tapo vienu iš motyvų Rusijoje priimti anti-LGBTQ+ teisės aktus, apimančius įstatymus, kuriais uždrausta teikti medicinos paslaugas tranziciją pereinantiems translyčiams asmenims, draudžiama skleisti teigiamo pobūdžio informaciją apie LGBTQ+ bendruomenę žiniasklaidoje.
Organizacijos „Human Rights Watch“ LGBTQ+ teisių programos direktorius Graeme'as Reidas teigė, kad apribojimai, dėl kurių LGBTQ+ asmenų gyvenimas Rusijoje tampa nesaugus, yra priimami dėl ambicingo tikslo – konsoliduoti konservatorių paramą Rusijoje ir paversti ją tariama „tradicinių vertybių gynėja“.