Nidos moterų paplūdimyje besideginusią poilsiautoją gelbėtojai palaikė vyru ir pasiūlė jai pasišalinti. Po įvykio moteris kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą tvirtindama, kad gelbėtojai ją pažemino vien pagal išvaizdą klaidingai nusprendę apie jos lytį.
 |
| Asociatyvi Miguel A Amutio/unsplash.com nuotr. |
lygybe.lt
lygybe@lygybe.lt
Ištyrusi šį atvejį, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatavo spragas Neringos paplūdimių priežiūros taisyklėse ir rekomendavo jas pakeisti taip, kad poilsiautojai jaustųsi saugūs ir nebūtų diskriminuojami dėl lyties ar kitų asmens tapatybės požymių.
Pasirodė „nemoteriška“
Skunde Tarnybai pareiškėja paaiškino, kad jai dėl vėžio rizikos yra atlikta krūtų šalinimo operacija, jos plaukai trumpai kirpti, todėl, jos teigimu, vizualiai gelbėtojams pasirodė „nemoteriška“.
„Kaitinausi be viršutinę kūno dalį dengiančios maudymosi kostiumėlio dalies. Gelbėtojai keturračiu privažiavo prie manęs ir pareiškė, kad čia moterų paplūdimys bei liepė man nueiti į toliau esantį nudistų paplūdimį. Taip jie ne tik sugadino poilsį, jaučiau, kad iš manęs išsityčiojo bei priekabiavo dėl lyties“, – skundėsi poilsiautoja.
Pasak pareiškėjos, konfliktas paplūdimyje įvyko du kartus – pirmą kartą prie jos privažiavo mergina gelbėtoja, po dviejų dienų prie jos esą prisidėjo ir gelbėtojas vyras.
Įžeista poilsiautoja tvirtino nesuprantanti, kaip gelbėtojai vien pagal išvaizdą gali nuspręsti, kokios lyties ji yra.
„Ar jie gali subjektyviai nuspręsti, kaip turi atrodyti moteris? Ar tokiais atvejais gelbėtojai turi tikrinti visų asmenų tapatybės dokumentus? Kaip tuomet jie vertintų asmenį po lyties keitimo procedūrų?“, – klausė ji.
Gelbėtoja neprisimena
Nidos paplūdimius prižiūrinčios biudžetinės įstaigos „Paslaugos Neringai“ atstovų aiškinimu, gelbėtojai neturi teisės liepti poilsiautojams palikti moterų ar vyrų paplūdimio ar tikrinti asmens dokumentų, tačiau gali mandagiai pasiūlyti palikti teritoriją, jei jiems kyla įtarimas, jog asmuo yra priešingos lyties. Taip esą skunde įvardijama gelbėtoja ir padarė.
„Pačios pareiškėjos skunde nurodoma, kodėl vizualiai ji galėjo būti palaikyta vyru, tad gelbėtojai atitinkamai ir pasirodė. Be to, pasitaiko atvejų, kad ir patys poilsiautojai praneša apie tai, kad moterų ar vyrų paplūdimyje yra priešingos lyties asmuo ir reikalauja, kad jis būtų išprašomas. Gelbėtoja tikrai neturėjo tikslo įžeisti ar kažkaip diskriminuoti“, – tikinama „Paslaugos Neringai“ atsakyme.
Pati gi gelbėtoja, dirbusi Nidos moterų paplūdimyje, tvirtino tokio atvejo apskritai neprisimenanti. „Jeigu aš tam asmeniui ir pasiūliau pliažo teritoriją palikti, tai tik todėl, kad sumažinti konflikto kilimo tarp įtarimą sukėlusio asmens ir kitų paplūdimio lankytojų riziką. Bet tokio atvejo nepamenu“, – gynėsi ji.
Be to, gelbėtojos teigimu, abi skunde nurodytas dienas ji dirbo viena, porininkas tuo metu turėjo išeigines. Tai patvirtina ir gelbėtojų budėjimo žurnalo duomenys.
Pakeitė taisykles
Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, ar buvo pažeistas Lygių galimybių įstatymas, nurodantis, kad draudžiama priekabiauti ar diskriminuoti dėl lyties paslaugų teikimo metu. „Objektyvių duomenų išsamiam ir įrodymais grįstam tyrimui šiuo atveju pritrūko, o gauti visų konflikto pusių paaiškinimai prieštarauja vienas kitam“, – komentavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Laima Vengalė-Dits.
 |
| Laima Vengalė-Dits | M. Ambrazo nuotr. |
Anot L. Vengalės-Dits, paplūdimius prižiūrinčios įstaigos darbuotojų tvirtinimas, jog gelbėtojai turi teisę identifikuoti asmenis pagal lytį vertindami fizinius požymius ir prireikus prašyti palikti paplūdimį, kelia pagrįstų abejonių.
Pirmiausia teisininkė pastebi, kad Neringos savivaldybės paplūdimių įrengimo, naudojimo bei elgesio taisyklėse ir gelbėtojo pareigybės aprašyme nėra specifiškai reglamentuojama, kas ir kokiais kriterijais ar požymiais vadovaudamasis turi teisę identifikuoti asmenį moterimi, vyru arba kitos lyties asmeniu, taip pat nėra nurodoma, kaip turėtų būti sprendžiamos konfliktinės situacijos.
„Antra, moterų ir vyrų paplūdimiuose žmonės yra labiau pažeidžiami, ypač turint omenyje fizinės išvaizdos ypatumus, kurie gali neatitikti vadinamųjų standartų. Todėl gelbėtojo ar kito asmens garsiai išsakoma nuomonė apie asmens priskyrimą vienai ar kitai lyčiai, kuri galimai yra paremta jo vidiniais įsitikinimais ir kuri nesutampa su to asmens lytimi, gali turėti priekabiavimo dėl lyties požymių, įžeisti, pažeminti, sukelti žmogui neigiamas ilgalaikes pasekmes“, – pažymėjo L. Vengalė-Dits.
Po Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacijų „Paslaugos Neringai“ papildė gelbėtojų pareigybės aprašymą taip, kad jame atsirado nuostata, įpareigojanti apie galimus elgesio paplūdimyje taisyklių pažeidimus informuoti ir bendruoju pagalbos telefonu 112.
Diskriminacija dėl lyties yra pagrindas, dėl kurio gyventojai dažniausiai kreipiasi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Praėjusiais metais dėl to buvo konsultuotasi 551 kartą, ištirti 52 skundai.