Balandį atlikėjas ir dainų autorius Tomas Alenčikas, visiems geriau pažįstamas Alen Chicco pseudonimu, nustebino savo gerbėjus netikėta žinia – nuo šiol dainininkas scenoje prisistato nauju Lion Ceccah slapyvardžiu. Kadangi su Tomu esame geri draugai, susitikome pakalbėti apie šiuos pokyčius.
 |
| Tomas Alenčikas | Stop kadras |
Dovilė Paliulytė
redakcija@jarmo.net
– Nors aš jau ir žinau beveik viską, bet manau ir kitiems bus įdomu sužinoti kas gi čia vyksta pas tave. Taigi, negaišdama ir pradėsiu nuo esmės – kodėl taip drąsiai nusprendei keisti savo sceninį vardą?
– Drąsiai? Nežinau ar tai visų pirma yra drąsu. Gal ir drąsu, nes nežinau tiek daug kitų atlikėjų Lietuvoje, kurie turėdami savo vardą, galėtų ir norėtų jį keisti. Bet žinai, aš esu tas žmogus, kuriam, jei kažkas šauna į galvą aš dažniausiai tai ir įvykdau. Pas mane nebūna tokių, ai, gal čia labai bloga idėja. Aš jeigu užsispiriu tai ir darau. Šis pasikeitimas atėjo labai atsitiktinai. Juokaudamas Gretai, mūsų kolegei, draugei, pasakiau, kad labai noriu keisti kryptį. Ji juokaudama sako, tai ką, gal savo sceninį vardą keisi? O aš jai atsakiau, oi ne, ne, tikrai nekeisiu. Bet pasakęs supratau – o kodėl ne? Kodėl aš negaliu keisti savo sceninio vardo? Po šio klausimo sau, atėjo suvokimas kodėl mes, žmonės, sakydami, jog nemėgstame etikečių, patys sau jas ir užsidedame.
 |
| Lion Ceccah | Kristinos Gulbinaitės nuotr. |
Aš supratau, kad aš pats sau esu užsidėjęs etiketę – Alen Chicco vardą. Jis yra sukurtas televizijos, žmonių, gerbėjų, o aš, būdamas nepatyręs, jį prisijaukinau lyg tai būtų mano esybė. Jis man niekada nebuvo toks artimas kaip aš to norėjau. Aš tiesiog dariau tai, kas yra patogu. Iš pat pradžių, norėdamas pabėgti nuo etikečių, su Alen Chicco vardu, pats to nesuvokdamas, į tai ir papuoliau. Nesvarbu, kad tai yra labai fainas vardas. Tačiau aš noriu naujo, švaraus starto. Alen Chicco turi per didelį svorį, labai didelę praeitį, kuri mane slegia. Čia viena iš priežasčių kodėl nusprendžiau pasikeisti vardą.
Savo naują vardą sukūriau užrašęs Alen Chicco ant balto popieriaus lapo ir sukeičiau raides galvodamas, gal kažkas gausis įdomaus. Žiūriu gaunasi Lion. O aš gi esu liūtas pagal horoskopą. Reiškia tai yra lemtis (juokiasi). Tuomet pamačiau, kad iš likusių raidžių gaunasi Ceccah. Ir galvoju, kažkaip sunku ištarti, bet gražiai skamba. Na, aišku, rašosi kitaip, bet jis neapsako lyties, kas man yra labai artima. Aš apie tai ir esu. Aš noriu savo kūryboje atskleisti tiek vyriškąją, tiek moteriškąją savo pusę.
– Gender fluid?
– Gender flux, jei pagal viską dabar aš jau. Tai va, kažkaip pagalvojau, čia viskas labai gražiai krenta. Tokia istorija kaip aš pasikeičiau savo sceninį vardą. Ne dėl to, kad aš buvau Faruose, kaip galbūt kažkas galvoja: jisai keičiasi, nes Alen Chicco bus asocijuojamas su „Farais“.
 |
| Lion Ceccah | Kristinos Gulbinaitės nuotr. |
– „Farai“, kiek pamenu, tau buvo į naudą, tu išsukai kažką iš to sau?
– Tai žinai, nebūčiau aš, jei neišsukčiau visko savo naudai. Aš sukūriau dainą apie tai, kuri visai gerai buvo priimta Lietuvos mastu.
– Supratau. Sakyk, ar nebuvo baisu viską taip užbraukti? Savo Alen Chicco etapą. Kaip sakei, šis vardas turi savo svorį ir žmonės tave geriausiai atpažįsta iš jo. O dabar visa tai užbaigi ir susikuri naują alter ego.
– Buvo baisu, aišku, nes bet koks didelis pokytis tavo gyvenime yra baisus. Nesvarbu ar tai vardo keitimas ar bet koks kitas pokytis. Tai yra baisu, kadangi tu vis tiek išeini iš savo komforto zonos.
– Lyties keisti neplanuoji?
– Kol kas ne, bet nežinau, gal ateityje norėsiu likusią pusę gyvenimo būti moterim. Irgi būtų neblogai. Kaip Caitlyn Jenner. Gal, nežinau. Bet ne, kol kas tik vardas, kuris aišku buvo irgi labai išmintingai pakeistas anagramos būdu. Visgi norėjau, kad liktų šiek tiek to Alen Chicco jame. Ir net, kažkokiu keistu būdu, šie vardai rimuojasi. Tas man yra faina. O dėl to baisumo, taip, čia yra labai žmogiška. Tikriausiai labiau bijojau ne pačio įvykio, o to, ką pagalvos kiti. Ir tuomet supratau, kad jeigu bijau vien dėl to, tada tikrai reikia keisti.
– Mano žiniomis, vardas Alen Chicco dar lieka, nėra ištrintas iki galo. Galbūt galėtum papasakoti šiek tiek plačiau apie tai?
– Na tu žinai jau viską, bet galiu papasakoti plačiau visiems. Taigi Alen Chicco lieka kaip pagrindas visko ką aš dariau apart muzikos. Tai ir makiažai, ir fotosesijos, ir renginiai, ir taip toliau. Tai bus mano kaip tokia, nenoriu sakyt įmonė, bet, na, įmonė. Toks kaip Production House. Ir tai bus po Alen Chicco vardu. Jis tampa labiau tokiu projektu su kitais žmonėmis. O būtent mano muzikinis vardas bus Lion Ceccah. Ką aš žinau, galbūt po pusės metų sakysiu viskas man nepatinka ir grįšiu prie Alen Chicco. Bet žinai, tam ir gyvenam, kad turėtume teisę viską išbandyti ir kad galėtume keisti ir keistis.
 |
| Lion Ceccah | Kristinos Gulbinaitės nuotr. |
– Gal dar šiek tiek vėliau sugrįšime prie šios Alen Chicco Production House idėjos, o dabar man įdomu kaip šis tavo naujas Lion Ceccah alter ego, atspindi tavo tiek asmeninį, tiek profesionalų atlikėjo vystymąsi. Ką jis pasako apie tavo muzikinę evoliuciją?
– Aš jau seniai norėjau ir ėjau link to. Su Alen Chicco man buvo žymiai sunkiau – jis turėjo naštą, mistikos, teatrališkumo, ko aš truputėlį norėjau atsisakyti. Šiuo metu aš linkstu link atviresnių įvaizdžių ir tekstų. Ir kodėl neišnaudoti savo gero kūno? (Juokiasi).
– Nes prieš tai jau nerodei to kūno?
– Rodžiau, bet jis vis tiek buvo paslėptas po šydu. Dabar noriu kitaip. Noriu leisti kitokią muziką. Tokią, kuri yra apie labai asmeniškus dalykus. Kadangi daugiausiai išleisdavau balades su metaforiškais tekstais. Dabar aš noriu eiti per labiau asmeniškus dalykus. Mane įkvepia tokios atlikėjos kaip Mette ir Raye. Ypač dabar. Jos šneka apie sunkumus savo gyvenime pateikdamos tai meniškai ir šiuolaikiškai. Aš labai noriu eiti ta linkme. Kalbėti apie savo gyvenimą, apie tai ką aš jaučiu. Nebėgti nuo skausmo.
– Galiu paklausti atvirai?
– Taip.
– Neseniai netekai savo mamos. Tai be abejo paveikė tavo asmeninį gyvenimą, tačiau ar atsispindės kažkokie atgarsiai tavo naujoje kūryboje?
– Kūryboje turiu vieną projektą, kuris bus skirtas mamai. Jis bus išleistas šią vasarą. Nežinau ar tai bus ta kryptis, kuria aš eisiu toliau. Tai labiau praeities atspindys. In memoriam. Ta daina išties buvo sukurta kai aš dar net nebuvau Alen Chicco, galima sakyti ji šiek tiek atskiras dalykas. Tačiau ar aš savo kūryboje daug šnekėsiu apie mamą? Nemanau. Kaip ir sakau – mano tolimesnė kūryba bus žymiai atviresnė. Būdamas Alen Chicco aš vengiau kalbėti apie praeitį, skausmą bei netektis. Mamos mirtis paskatino suprasti, kad lietuviškoje mažai kas kalba itin atvirai. Įprasta kalbėti apie gražų, nušlifuotą gyvenimą. Kur viskas gražu, viskas faina, Kunigunda. Tai atveria akis.
Mums reikia žmonių, kurie kalba ne tik apie malonius, akiai patrauklius dalykus. Aš noriu būti tuo žmogumi. Galbūt aš nelabai orientuojuosi į Lietuvos publiką. Esu labiau įkvėptas užsienio atlikėjų. Tačiau manau, kad ir lietuviams to reikia. Jei kažko nėra, tai dar nereiškia, kad žmonėms to nereikia. Yra žmonių, kurie to ieško. Jei aš pats nebūčiau scenoje, tai aš ir ieškočiau to. Čia toks dalykas apie kurį dažniausiai nelabai pagalvoji, bet kai susiduri su negandom, tuomet supranti, kad reikia apie tai kalbėti. Klausydami muzikos mes ieškome paguodos. Ir klausomės tų atlikėjų, kurie susidūrė su panašiais dalykais. Tuomet jaučiame, jog esame ne vieni.
– Galima sakyti, jog tai kaip mažyčiai psichoterapijos seansai?
– Muzika gydo. Ne visus, bet daugelį.
– Pereikim prie šiek tiek kitokios nuotaikos. Tavo nauja daina išeina kartu su videoklipu. Gal gali pasidalinti tiek šio videoklipo, tiek dainos idėja?
– Pasikeičiau vardą, tad pirmas žingsnis yra grįžti į sceną. Ir tai nėra vien dėl to, kad grįžti, bet aš to noriu. Nežinau, gal kiti Lietuvoje to nelaukia. Bet man tai nėra žinoma (juokiasi). Galbūt kai kas manimi šlykštėsis, bet taip buvo visada. Bet koks skirtumas. Aš noriu kurti meną ir aš jį kursiu. Tačiau kiek kitaip.
Ne jiems aš turiu kažką įrodyti, bet sau. Noriu, kad pirmas mano kūrinys parodytų kaip aš iš Alen Chicco tampu Lion Ceccah. Koks buvo Alen Chicco? Ir koks aš esu dabar? Dainoje yra daug pozityvo. Ko mažai buvo mano ankstesnėje kūryboje. Buvo daug graudulio. Arba kitais atvejais buvau užsidėjęs sarkazmo kaukę. Tačiau čia tikrai labai pozityvus ir nuoširdus kūrinys. Tai aišku nėra tas pozityvas, kurį mes matome „Eurovizijoje“, jėė, gėlės, gėlės. Bet toks kai tu žiūri į veidrodį ir sakai sau aš tave myliu, su pasitikėjimu. Vizualiai tai bus ir simboliška, tačiau nešnekėsiu metaforomis kaip anksčiau.
– Kalbėsi tiesiai?
– Taip, tiesiai. Šiek tiek pasikeis ir pats dainavimo stilius. Nenoriu per daug išduoti, kad klausytojai patys paklausytų. Viskas bus kitaip.
– Kaip kilo idėja dainai?
– Idėja dainai kilo iš repo ketureilio.
– Repo? Tu repuoji?
– Taip, repo. Iš pradžių aš galvojau, kad tai bus repo įžanga į dainą. Negalvojau, jog tai taps priedainiu. Bet tai buvo repas ir man tame trūko kažko. Tuomet aš paspaudžiau vieną akordą ir iškart gimė melodija. Taip ketureilis pradėjo vystytis į dainą. Tada studijoje per kelis bandymus suradau tą emociją, kurios ieškojau. Taip greitai gimė daina.
– Koks dainos pavadinimas, ar dar nelabai nori atskleisti?
– Aš nelabai žinojau kaip ją vadinti, kadangi iš pradžių norėjau ją pavadinti Lion Ceccah – „Alen Chicco“. Bet paskui pagalvojau, jog nežinau ar taip noriu. Tikriausiai ji vadinsis „You‘re the One (Farewell to Alen Chicco)“. Tikriausiai taip. O idėja klipui gimė man būnant sporto salėje. Dar net nebuvo dainos kai sugalvojau klipo idėją. Supratau, kad noriu save pristatyti kaip laukinį padarą – katę.
– Tau labai patinka katės?
– Taip. Ir aš esu Lion. Pirma mintis buvo tokia, kad aš esu džiunglėse, atrodantis labai katiniškai, tačiau aš sėdžiu ant fotelio ir dainuoju žmogui. Tačiau po to viskas pakrypo kita linkme, kadangi tai įgyvendinti yra sunku. Mes džiunglių čia neturim Lietuvoj, o norint pasitelkti vaizdo efektus, tai padaryti užtruktų daug laiko ir labai brangiai kainuotų. Tad man teko viską supaprastinti. Gimė idėja visą istoriją perteikti pasitelkus artistiškus įvaizdžius. Įgyvendinti šią idėją man padėjo Alex Hitrenko. Apibendrinant, tai yra žaidimas atskleidžiantis Alen Chicco praeitį ir užuomina į mano ateitį.
– Man užkliuvo, jog prieš tai sakei, kad žmonės tavimi šlykštisi. Kodėl tu taip galvoji?
– Galbūt per drąsiai išsireiškiau, bet man yra susidarę toks įspūdis, kad Lietuvoje aš ir mano idėjos nėra pilnai priimtinos. Tuo tarpu užsienyje yra daug laisviau ir tas kitoniškumas yra labiau priimtinas, sakyčiau netgi šlovinamas. Lietuvoje daugelis yra pripratę gyventi vienu sukirpimu. Daugumai, tokie atlikėjai kaip aš dar yra mažai suprantami ir pašiepiami.
– Ar tai tave skaudina?
– Per tiek metų kažkaip pripratau. Mane labiau nervina, kad jie nesigilina į artisto kūrybą.
– Tave erzina, kad kai kurie žmonės neatskiria meno nuo realybės?
– Galima pasakyti ir taip. Tuo pačiu jie nesigilina į produktą. Vos pamatę nuogumą, tarkim nuogą petį išteptą aliejumi, ko bus daug ir šiame klipe, viską nurašo kaip vulgarybes. Man tuomet kyla klausimas, kodėl kūnas turi būti tabu ir dehumanizuojamu objektu.
– Nesusimąstei, jog būtų kitoks požiūris, jei tai būtų apsinuoginusi mergina? Gal žmonės vis dar vadovaujasi šiais tabu?
– Būtent. Jei nuoga, tai gali būti tik moteris. Jei tai yra vyras, jis turi būti su kaklaraiščiu, marškiniais ir kelnėm. O aš gi esu ir vyras ir moteris viename. Aš atskleidžiu abi savo puses bei raginu visus atskleisti abi savo puses. Tiek vyriškąją, tiek moteriškąją. Mes visi jas turime, tiesiog vieni jų bijo.
– Pradžioje šiek tiek užsiminei apie tai, jog tavo pseudonimas Alen Chicco niekur nedingsta, tačiau jis realizuosis kitose veiklose. Galėtum papasakoti truputį plačiau apie tai?
– Taip, be abejo. Alen Chicco išeina į kulisus ir tampa daug didesniu projektu, nei buvo tiesiog atlikėjas. Tam, jog žmones truputį įvesti į kontekstą – ant scenos pasirodo atlikėjas Lion Ceccah, o už scenos yra Alen Chicco, kur būsiu ne tik aš, bet ir komanda žmonių. Tai tampa labiau... Aš nemėgstu to žodžio Production House. Bet iš tiesų taip ir bus.
– Trumpai drūtai – vyks projektai kuruojami naujojo Alen Chicco projekto, bet tai nebus muzikiniai projektai?
– Bus ir muzikinių projektų. Pavyzdys šis muzikinis klipas, kurį nufilmavom kartu su komanda. Bet neapsiribosim vien tik to. Norime eiti į renginių kūrimo sferą.
– Kas tave paskatino tokiam vaidmeniui – tapti ne vien tik atlikėju, bet ir kurti savo prekinį ženklą, Production House‘ą?
– Sukaupta daugiau nei 7 metų patirtis kai aš dariau viską. Dariau makiažus, organizavau renginius, rašiau projektus. Dabar noriu visa tai kelti į kitą lygį, dirbti su žmonėmis ir tai daryti drąsiai. Neretai mes esame linkę nuvertinti savo jėgas. Taip niekada niekas iki galo ir neišsivystys. Aš semiuosi įkvėpimo iš tokių artistų kaip Rihanna, kuri tarp kitko vis dar yra viena iš labiausiai klausomų atlikėjų pasaulyje, nors nėra sukūrusi nei vieno albumo per šešis metus. Bet ji įrodo, kad artistas gali būti žinomas dėl kitos savo veiklos, jei tai daro drąsiai ir užtikrintai.
– Gal pagaliau planuoji surengti savo kūrybos koncertą su šia savo atnaujinta muzikine programa apie kurią nemažai šnekėjai?
– Kaip tu ir žinai – tikrai taip.
– Ko tame koncerte galima tikėtis?
– Jis tikrai dar neįvyks šią vasarą, bet manau, kad rudenį. Norėčiau, kad įvyktų rudenį. Ir be abejo, aš norėčiau iki to laiko pristatyti ne vieną, ne du ir ne tris naujus savo kūrinius.
– Gal planuoji išleisti savo albumą?
– Albumo šiais metais tikrai neplanuoju išleisti. Bet planuoju išleisti kelis singlus ir galbūt šiais metais išleisiu naujas versijas jau esamų mano dainų. Nesu itin patenkintas anksčiau išleistomis dainomis Alen Chicco vardu. Šiandien pamačiau labai gerą įrašą apie tai, kodėl artistui dažnai nepatinka jo buvę darbai. Atsiranda tarpas tarp to momento kai tu turi įgūdžių ir kai tu turi skonį. Aš ankščiau neturėjau nei įgūdžių, nei kažkokio labai stipraus skonio. Tačiau, laikui bėgant, mano skonis užaugo, bet neturėjau įgūdžių. Tarkim eiti pas muzikos prodiuserį ir perteikti savo viziją. Dabar, kai turiu didesnį bagažą patirties visame kame, klausau savo ankstesnių kūrinių ir jie manęs netenkina. Tačiau jie man vis tiek yra svarbūs, tik aš juos girdžiu žymiai įdomiau.
– Turi planų bendradarbiauti su kitais atlikėjais?
– Lietuvoje? Nežinau.
– Tuomet gal yra kažkas iš užsienio atlikėjų, su kuriais norėtum kolaboruotis?
– Jau minėjau, Mette ir Raye, kurios yra naujos kartos atlikėjos. Jos dabar labai populiarėja, ypač Raye. Jos puikiai išnaudoja savo gyvenimo patirtis. Kaip ir sakiau, Lietuvoje pasigendu tokios kūrybos. Visgi norėčiau bendradarbiauti kartu su Monika Liu. Su ja tikrai norėčiau išleist kažkokį gabalą, nes man atrodo, jog mūsų balsai labai gražiai derėtų kartu. Na, o kalbant apie svajones, tai Beyonce, kurios kūrybą įsimylėjau iš naujo.
– Kaip manai, kaip šis naujas tavo kūrybos pokytis paveiks tavo ryšį su esamais fanais ir galbūt tikiesi, jog atsiras naujų tavo kūrybos gerbėjų?
– Manau, kad daugelis mano senų fanų nuo manęs po truputį atsitraukia, nes nuo to „X Faktoriaus“ berniuko praėjo daug laiko. Gal ir gerai, nes aš nemanau, kad tai buvo tikri mano gerbėjai, nes jie buvo susikūrę savo Alen Chicco. Aš noriu tikro ir nuoširdaus ryšio su savo gerbėjais. Bet tikrų gerbėjų susilauksiu tik tada, kai aš pats būsiu tikras. Ir manau, kad dabar atėjo ta era, kai aš būsiu tikrai aš. Kalbėsiu nesuvaidintai ir nesurežisuotai. Manau, kad ir mano fanų era tik ateina. O jei ir neateis, tai man svarbiausia, kad nors keliems žmonėms, patiktų mano nauja daina.
– Šis naujas projektas atneš pokyčius ne tik tavo kūryboje, bet ir klausytojų prasme?
– Manau taip.
– Pabaigai, ar turi konkrečią viziją ir tikslą? Aišku, mes jau nemažai apie tai čia šnekėjome, bet gal gali viską reziumuoti kur eini su šiuo nauju projektu? Esi užsibrėžęs konkrečius tikslus, žingsnius ar net laimėjimus, kuriuos norėtum pasiekti?
– Aš labai norėčiau, kad man pavyktų dirbti su kokia nors užsienio įrašų kompanija. Čia yra mano didžiausia siekiamybė. Darant viską vienam, net viena daina yra iššūkis. O įsivaizduok ką reiškia įrašinėti visą albumą.
– Sakai, jog viską darai vienas pats. Kodėl?
– Todėl, kad neturiu vadybos, kuri tvarkytų visus dalykus nesusijusius su kūryba. Man teko dirbti Lietuvoj su vadyba ir tai buvo labai sunku. Jie galvojo, kad žino kaip aš turiu elgtis. Žmonės, su kuriais aš dirbau viską darė pagal tuos šablonus, kurie jiems atrodė teisingi. Kodėl dažnai yra einama numintu, patikrintu keliu ir neieškoma naujų perspektyvų. Tai mane erzina. Dėl šios patirties aš nesu linkęs vėl pradėti dirbti su tokiais žmonėmis. Kol kas man tai atrodo sunkiau nei viską daryti pačiam. Bet tikrai neatsisakyčiau išbandyti savo jėgas dirbant kartu su užsienio įrašų kompanijomis. Manau tai man atvertų žymiai didesnes galimybes išpildant mano viziją.
– Na, manau tikrai turi visus duomenis, tad palinkėsiu tau sėkmės!
– Ačiū tau labai!