Tarptautinė organizacija „Transgender Europe“ (TGEU) išleido naujausią translyčių asmenų teisių žemėlapį ir indeksą. 2024 metais Lietuva užtikrina 6 iš 32 vertinamų translyčių žmonių teisių rodiklių.
 |
| Asociatyvi V. Tamelytės nuotr. |
lygybe.lt
lygybe@lygybe.lt
Lietuva nepajuda iš prasčiausiai vertinamų penketo ES
TGEU sudarytu indeksu matuojama teisė į lytinės tapatybės pripažinimą ir egzistuojančios apsaugos priemonės nuo diskriminacijos, neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų, priemonės pabėgėlio statusą turintiems translyčiams žmonėms, situacija sveikatos ir šeimos srityse. Indekse iš viso vertinamos 54 Europos ir Centrinės Azijos šalys.
Tarp Europos Sąjungos valstybių prastesnį nei Lietuvos įvertinimą turi tik Latvija (4 balai) ir Rumunija (2 balai). Pirmoje vietoje ES – Malta (27,5 balo).
 |
| Šaltinis: lygybe.lt |
Lietuva užtikrina tik 6 iš 32 rodiklių:
- egzistuoja administracinės procedūros asmenvardžių keitimui dokumentuose;
- įmanomas teisminis kelias pasikeisti lyties žymą asmens dokumentuose;
- norint pasikeisti dokumentus nėra privaloma chirurginė intervencija;
- norint pasikeisti dokumentus nėra priverstinės sterilizacijos reikalavimo;
- egzistuoja Neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos ikiteisminio tyrimo metodinės rekomendacijos, kuriose apibrėžta lytinė tapatybė ir lyties raiška, kaip nuo neapykantos nusikaltimų saugomi bruožai;
- nėra teisės aktų, kurie draustų teisinį lytinės tapatybės pripažinimą.
Likę 26 translyčių asmenų teisių užtikrinimo rodikliai Lietuvoje vis dar neegzistuoja. Pavyzdžiui, lytinės tapatybės pagrindas neįtrauktas į Lygių galimybių įstatymą, norint pasikeisti asmenvardžius reikalinga psichiatro pažyma, lytį patvirtinantys pakeitimai dokumentuose galimi tik nesusituokusiems asmenims ir kt. Visą vertinamų rodiklių sąrašą galima rasti čia.
2023 metais indekse buvo vertinta 30 rodiklių, iš kurių Lietuva atitiko 4. Šiemet buvo įvesti du nauji vertinimo kriterijai. Pirmasis – teisinio lytinės tapatybės pripažinimo prieinamumas pabėgėliams (už šį rodiklį Lietuvai neskirtas balas). Antrasis rodiklis atskleidžia, kuriose šalyse teisinis lyties pripažinimas nėra uždraustas. Pasak indekso autorių, jis įvestas reaguojant į kai kurių valstybių sąmoningus ir tikslingus sprendimus uždrausti teisinį lytinės tapatybės pripažinimą. Tokios politikos jau ėmėsi Rusija, Bulgarija ir Vengrija. Lietuvoje tokio teisės akto nėra.
.png) |
| Asociatyvi V. Kašėtos nuotr. |
Teisės aktų trūkumas – ne vienintelė problema
Translyčiai žmonės Lietuvoje susiduria ne tik su teisių ir teisinės apsaugos trūkumu, bet ir su priešiškai nusiteikusia visuomene. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai vis dar turi daug neigiamų nuostatų translyčių asmenų atžvilgiu.
Pavyzdžiui, tik mažiau nei pusė respondentų translyčiam asmeniui sutiktų išnuomoti būstą, pusė apklausos dalyvių jaustųsi nepatenkinti, jei translytis asmuo užimtų vadovaujamą postą Lietuvoje ar dirbtų mokykloje, kurią lanko respondentų vaikai.
Visuomenės nuomonės apklausos ataskaita prieinama čia.
Apklausa atlikta 2024 metų vasario 18–25 dienomis. Ją atliko UAB „Spinter tyrimai“. Apklausta 1010 vyresnių nei 18 m. amžiaus asmenų Lietuvoje.
Visuomenės apklausa yra projekto „Centre – translyčių žmonių balsai“, vykdomo kartu su Norvegijos Karalystės lygybės ir nediskriminavimo kontrolieriaus įstaiga, dalis. Projektą finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.