Teisingumo ministerija pristatė Vyriausybės nutarimo projektą, kurį patvirtinus būtų kreipiamasi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl tos pačios lyties partnerystės instituto nebuvimo, skelbia žiniasklaida.
 |
| Ewelina Dobrowolska | Teisingumo ministerijos nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska paaiškino, kad kreipimasis į KT parengtas atsižvelgiant į Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką.
Ministrė ketvirtadienį sakė, kad EŽTT praktikoje matyti, jog valstybės narės privalo numatyti tam tikrą teisinį reguliavimą tos pačios lyties porų santykiams juos apsaugant.
„<...> iš Konstitucijos kyla pareiga įstatymu nustatyti alternatyvų santuokai šeimos kūrimo pagrindą, kuris būtų efektyvus ir užtikrintų santuokos nesudariusių asmenų konstitucinę teisę į jų šeimos santykių teisinį pripažinimą ir apsaugą <...>“, – teigiama nutarime.
Pagal projektą, KT būtų prašoma įvertinti, ar Konstitucijai neprieštarauja dvi Civilinio kodekso normos: viena, leidžianti partnerystę tik tarp vyro ir moters, ir kita, reglamentuojanti, kad šio kodekso skyrius, numatantis bendro gyvenimo sąlygas neįregistravus santuokos, veiks tik tuomet, kai Seimas priims Partnerystės įstatymą.
.jpg) |
| Ewelina Dobrowolska | Viktoriios Chornos nuotr. |
Kreipimosi projekte teigiama, kad priimdamas Civilinį kodeksą, kuriame įtvirtinta partnerystė, įstatymų leidėjas suteikė asmenims teisėtus lūkesčius dėl konstitucinių teisių į šeimos gyvenimo pripažinimą ir apsaugą, tačiau šios pareigos nevykdo jau daugiau nei 20 metų.
„<...> ši konstitucinė teisė neefektyvi ir iki šiol nėra užtikrinta dėl daugiau kaip 20 metų trunkančio įstatymų leidėjo neveikimo. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas <...> numatė partnerystės teisinį režimą, tačiau jo įsigaliojimą ir galimybę juo veiksmingai pasinaudoti susiejo su įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, kuris laikytinas procedūriniu arba įgyvendinamuoju teisės aktu, priėmimu, t. y. su procedūrinio pobūdžio lex specialis sąlyga, kuri nevykdoma dėl daugiau kaip 20 metų trunkančio įstatymų leidėjo neveikimo. Priimdamas Civilinį kodeksą, kuriame įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) institutas, įstatymų leidėjas asmenims sukūrė teisėtus lūkesčius dėl jų konstitucinių teisių į šeimos gyvenimo teisinį pripažinimą ir apsaugą garantijos, o sau – pareigą užtikrinti šios garantijos įgyvendinimą, tačiau šios pareigos nevykdo daugiau kaip 20 metų“, – teigiama nutarime.
Kaip teigė E. Dobrowolska, šiuo metu nutarimo projektas yra pateiktas viešam svarstymui, o vėliau jį turėtų priimti Vyriausybė. Ministrų kabinetas priims galutinį sprendimą, ar kreiptis į KT.
E. Dobrowolska nurodė, kad jei KT pripažintų Civilinio kodekso nuostatą, leidžiančią partnerystę tik tarp vyro ir moters, prieštaraujančia Konstitucijai, ji būtų panaikinta.
Ji taip pat pažymėjo, kad KT sprendimas nereikštų, jog parlamentas neturi apsispręsti – Seimas vis tiek turėtų priimti atitinkamą įstatymą.