Po prezidento rinkimų atsivėrė paskutinis langas priimti Civilinės sąjungos įstatymą ar bent jau Laisvės partijai parodyti politinį stuburą, kurio ji nesugebėjo pademonstruoti tris su puse metų.
 |
| Mindaugas Kluonis | Žmogaus teisių organizacijos koalicijos/Jono Petronio nuotr. |
Mindaugas Kluonis
Politologas
Šis langas yra birželio mėnuo. Būtent dabar Laisvės partija turėtų aiškiai išsakyti poziciją, kad jei nebus Civilinės sąjungos įstatymo (įskaitant prezidento veto atmetimą), tai jie nebalsuos dėl įgaliojimų suteikimo toliau veikti dabartinei vyriausybei. Tai būtų labai principinga pozicija ir iš esmės vienintelis šansas įgyvendinti bent vieną savo rinkiminį pažadą. Tam turi būti nedelsiant įtraukiamas į Seimo darbotvarkę įstatymo priėmimas.
Ar yra rizikų? Taip. Gali būti, kad kuri nors opozicinė partija susidegintų balsuodama už įgaliojimų pratęsimą vyriausybei, jei net Laisvės partija už tai nebalsuotų. Ir gal net vyriausybė veiktų toliau be Laisvės partijos. Arba būtų pavesta vyriausybei eiti toliau pareigas kaip laikinai vyriausybei. Arba ieškoma laikino ministro pirmininko. Galimybių daug.
Prarandamas ir administracinis resursas. Bet jei vyriausybė atsistatydina jį praranda ir konservatoriai su liberalais. Su visais suplanuotais įsisavinti pinigais iki gruodžio, kol bus suformuota nauja vyriausybė. Stiprus smūgis.
Nauda? Bent kartą būtų parodyta rinkėjams, net jei įstatymo nepavyktų priimti, kad Laisvės partija nėra tik savireklama užsiimanti ir veiklą imituojanti partija. Bent kartą būtų parodyta, kad pažadų įgyvendinimas nėra tik imitacija. Galbūt tai sumažintų ir jų rinkėjų nusivylimą Laisvės partijos neprofesionalumu, gebėjimų trūkumu ir strateginiu bukumu. Būtų pademonstruota, kad gal iš tikro ta partija verta tų mandatų, kuriuos gavo, nors iki šiol taip neatrodo.
 |
| Mindaugas Kluonis | Asmeninio archyvo nuotr. |
Ar Laisvės partija šia galimybe pasinaudos? Manau, kad ne. Nes Laisvės partija yra pinigų ir postų nelaisvėje. Jie geriau pasirinks pabūti dar pusmetį ministrais ir komitetų pirmininkais ir virkauti, kad 11 mandatų per mažai, nei įgyvendinti bent vieną rinkiminį pažadą. Jie irgi turi ką įsisavinti. Jie pasirinks būti tokiais pat mažais kokie iš tikro yra. Tokiais, kurie nepajėgia mesti jokio iššūkio ir nesugeba padaryti jokio stipresnio ar įspūdingesnio žingsnio.
Ir gerai. Nes tiek dabar, tiek rudenį, kai jie žadės, ką padarys patekę į Seimą, į Europos Parlamentą mes žinosime, kad jie meluoja. Kad nieko nedarys, kaip nedaro ir dabar. Ir kad neverti nei vieno mandato.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net