LGBTQ+ atlikėjai šių metų „Eurovizijoje“: įvairovės ir drąsos skonis scenoje

Kitą savaitę Malmėje, Švedijoje, 68-ąjį kartą įvyks „Eurovizija“ – žiūrimiausias pasaulyje ne sporto renginys ir ilgiausiai vykstantis kasmetinis televizijos muzikinis konkursas. Kartu su tūkstančiais LGBTQ+ gerbėjų arenoje (ir dešimtimis milijonų, žiūrėsiančių namuose), daugybė „queer“ atlikėjų lips į sceną atstovauti savo šaliai, rašo „Seattle Gay News“. Pažvelkime į juos iš arčiau.

Silvestras Beltė | Alma Bengtsson/EBU nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Nemo, 24 m. – Šveicarija, daina „The Code“

Nemo Mettleris yra nebinarinės lyties asmuo (toliau straipsnyje pristatant šios tapatybės asmenis vartojamas įvardis „jie“). Nemo laimėjo penkis Šveicarijos muzikos apdovanojimų konkursus, o dabar gyvena Berlyne. Jų muzika nagrinėja lytinės tapatybės, psichinės sveikatos ir savo vietos pasaulyje paieškos temas.

Nemo | Sarah Louise Bennett/EBU nuotr.

Nemo eurovizinė daina „The Code“ padarė didelį šuolį lažybininkų sąrašuose (kai kada prognozuojama, kad bus laimėta pirmoji vieta), o muzikinis vaizdo klipas yra tiesioginė lyčių ir žanrų derinimo kelionė traukiniu, vykstančiu iš Šveicarijos į Švedija. Dainoje skamba žodžiai: „Ši istorija yra mano tiesa / Aš nuėjau į pragarą ir atgal / Kad atsidurčiau kelyje / Sulaužiau kodą...“

Remiantis Eurovision.tv ir Šveicarijos transliuotojo pranešimu spaudai, „The Code“ yra ne tik daina, bet ir saugi erdvė, per kurią kiekvienas žmogus gali rasti savo tiesą... Todėl asmeninė Nemo istorija tampa universaliu pasakojimu, raginimu kiekvienam sulaužyti savo kodą ir patekti į autentiškumo karalystę.

Nemo pridūrė, kad daina yra „apie kelionę, kurią pradėjau suvokiant, kad nesu nei vyras, nei moteris“.

Nemo | Sarah Louise Bennett/EBU nuotr.

Savęs radimas – ilgas ir dažnai sunkus procesas.... „Tačiau nieko nėra geriau už laisvę, kurią atradau suvokus, kad esu nebinarios lyties“, – sako Nemo.

„Neįtikėtina garbė atstovauti Šveicariją „Eurovizijos“ dainų konkurse. Ši platforma suteikia nuostabią galimybę tiesti tiltus tarp skirtingų kultūrų ir kartų. Štai kodėl man, kaip genderqueer žmogui, labai svarbu ginti visą LGBTQIA+ bendruomenę“, – priduria jie.

Olly Alexander, 33 m. – Jungtinė Karalystė, daina „Dizzy“

Dainininkas, aktorius, LGBTQ+ aktyvistas ir psichikos sveikatos ambasadorius Oliveris Alexanderis Thorntonas save identifikuoja kaip homoseksualų. Jis gerai žinomas kaip popmuzikos grupės „Years & Years“ dainininkas, kurio singlai patenka į Jungtinės Karalystės topų viršūnes.

Oliveris Alexanderis | Sarah Louise Bennett/EBU nuotr.

O. Alexanderis, vaidinantis nuo 2008 metų, neseniai pasirodė filme „It's a Sin“ , kuriame vaizduojamas gėjų gyvenimas devintajame dešimtmetyje ir 90-ųjų pradžioje, prasidėjus ŽIV/AIDS pandemijai. Miniserialas ir O. Alexander pasirodymas pelnė kritikų pripažinimą ir BAFTA TV apdovanojimo nominaciją.
 
2020 m. leidinys „Queerty“ įtraukė O. Alexanderį į 50 herojų, „vedančių tautą į lygybę, pripažinimą ir visų žmonių orumą“, sąrašą. Tais pačiais metais jis buvo paskelbtas LGBTQ+ metų įžymybe britų LGBTQ+ apdovanojimuose.

O. Alexanderis yra prisipažinęs, kad nuo 13 metų kovoja su depresija, savęs žalojimu, valgymo sutrikimais ir nerimu, o tai sieja su homofobija, kurią jam teko išgyventi.

Sarah Louise Bennett/EBU nuotr.

Kalbėdamas apie sunkumus, su kuriais susiduria LGBTQ+ žmonės, jis sakė: „Aš asmeniškai dar nesutikau LGBTQ+ asmens, kuris augdamas nenukentėjo kaip LGBT“.

2019 m. jis pristatė trumpą BBC dokumentinį filmą jaunimui „Growing Up Gay in a Straight World“.

Muzikuodamas grupėje „Years & Years“ O. Alexanderis atvirai kalba apie seksualumą, tačiau jis sako, kad „negali kalbėti už visus gėjus, nes yra tiek daug skirtingų problemų ir patirčių, skirtingų jų formų ir dydžių. Tačiau aš galiu kalbėti už save, ir tai, ką aš darau...“

Pasakodamas savo įspūdžius apie galimybę atstovauti Jungtinę Karalystę „Eurovizijos“ konkurse, O. Alexanderis „Wiwibloggs“ gerbėjų svetainei teigė: „Man visada patiko „Eurovizija“. Tiesiog beprotybė – chaotiškas linksmybių ir visų šių skirtingų muzikinių stilių, visų šių nuostabių pasirodymų derinys“.

Bambie Thug, 31 m. – Airija, daina „Doomsday Blue“

Neopagonišką raganavimą praktikuojantys Bambie Ray Robinson groja, jų žodžiais tariant, „cukraus ir prieskonių popmuzikos ir industrinio metalo mišinį“. Apie tai aprašo leidinys „Irish Times“.

Bambie Ray Robinson | Sarah Louise Bennett/EBU nuotr.

Bambie yra nebinarios lyties. 2023 m. leidiniui „Gay Times“ jie sakė: „Man patinka būti šaunios „queer“ scenos dalimi. Augant aš to neturėjau, todėl svarbu būti tarp žmonių, su kuriais galėtum bendrauti, ir kurti muziką, kuri kalbėtų, leistų pasijausti laisvai būnant savimi – pasauliui reikia daugiau „queerׅ“ balsų“.

Bambie Thug | Corinne Cumming/EBU nuotr.

Jų eurovizinė daina „Doomsday Blue“ laimėjo visuomenės ir Airijos žiuri (bet ne tarptautinės žiuri) balsus Airijos nacionalinėje atrankoje; jos itin kūrybingas muzikinis vaizdo įrašas yra „šaunus akį rėžiančių vaizdų rinkinys“, rašo Eurovision.tv, vadindamas tai „ode „queer“ bendruomenei“.

Silvester Belt, 26 m. – Lietuva, daina „Luktelk“

Silvestras Beltė, atsiskleidęs nuo 2017-ųjų (tais metais, kai laimėjo „Aš – super hitas“ konkursą), pripažino savo tapatybę po to, kai apsigyveno Londone, kur, anot jo, gyveno tokiame pasaulyje, kuriame jautėsi „normaliai“.

Silvestras Beltė | Corinne Cumming/EBU nuotr.

Kaip rašo Eurovision.tv, šio atlikėjo „dainas įkvėpė asmeninė gyvenimo patirtis, ypač prisiminimai apie savo seksualumo tyrinėjimą homofobiškoje aplinkoje ir kaip tų emocijų slopinimas jį giliai paveikė“.

Silvestro autoritetas – Troye Sivan.

2010 m. jis dalyvavo vaikų „Eurovizijoje“. Tą laikotarpį Silvestras yra pavadinęs „tamsiais laikais man, kaip jaunam berniukui“. Jis pridūrė, kad susidūrė su patyčiomis, todėl, anot jo, labai daug reiškia būti atviru LGBTQ+ atstovu Lietuvoje ir jis didžiuojasi galėdamas atstovauti šiai bendruomenei.

Silvestras Beltė | Sarah Louise Bennett/EBU nuotr.

„Norėčiau, kad būčiau turėjęs tai tuomet, kai buvau jaunas berniukas“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie santykį tarp jo „queer“ tapatybės ir estetikos, Silvestras atskleidė: „Aš visada norėjau jaustis laisvai atrodydamas taip, kaip atrodau, o tuomet vaidinti, šokti“.

Mustii, 33 m. – Belgija, daina „Before the Party's Over“

Thomas Michelis Mustinas yra dainų autorius, kompozitorius, atlikėjas ir aktorius, žinomas dėl daugybės vaidmenų teatre, televizijoje ir „Netflix“ kūriniuose. Jis taip pat yra nuolatinis šou „Drag Race Belgique“ teisėjas.

Thomas Michelis Mustinas | Sarah Louise Bennett/EBU nuotr.

Kaip rašo „Wiwibloggs“, duodamas interviu „queer“ žurnalui „KET Brussels“, T. Michelis Mustinas atskleidė, kad nors iš pradžių identifikavo save kaip biseksualų, tačiau dabar jam labiau patinka vengti etikečių. Jis sakė, kad tiesiog nori tikėti, kad jam patinka „žmonės, pavieniai laisvi žmonės“.

„Kol viskas nesibaigė, turite gyventi visavertiškai ir intensyviai, bet taip pat eksperimentuoti su gyvenimu ir išeiti iš savo komforto zonos. Turite nusiimti kaukę, pilnai apkabinti save, įsiklausyti į savo jausmus ir atsisakyti būti prirakintam grandinėmis ir įkalintam“, – kalbėdamas apie savo dainą „Before the Party's Over“ sakė jis.

Electric Fields, Australija, daina „One Milkali (One Blood)“

„Electric Fields“ – atlikėjas Zaachariaha Fielding ir klavišininkas Michaelis Ross – sujungia tradicinę aborigenų kultūrą su muzika, kuri svyruoja nuo modernaus elektrinio soulo iki epinio masto elektronikos.

Zaachariaha Fielding ir Michaelis Ross | Sarah Louise Bennett/EBU nuotr.

Dueto daina „We the People“ 2023 m. tapo „World Pride“ himnu.

Kartu grojantys nuo 2015 m., Z. Fielding ir M. Ross save apibūdina kaip „du moteriškus brolius“ ir vienas kitą meiliai vadina Mala ir Tjutja. Jie yra labai artimi draugai, bet ne romantiniuose santykiuose.

Michaelis Ross | Sarah Louise Bennett/EBU nuotr.

Duetas priima savo moterišką ir „queer“ tapatybę sakydamas, kad tai paverčia jį stipresnį. Poros šūkis: „apeiti barjerus“.

2024 m. pristatytoje „Eurovizijos“ dainoje „One Milkali (One Blood)“ apie „vienybę, harmoniją ir grožį“ yra keletas žodžių aborigenų kalbomis „Pitjantjatjara“ ir „Yankunytjatjara“.

Kenzy Loevett (grupės „Megara“ narė), 31 m. - San Marinas, daina „11:11“

K. Loevett yra pagrindinė ispanų grupės „Megara“ dainininkė, kuri groja „fuksijos roką“, elektronikos, šokio ir roko derinį. Ji taip pat kuria ir parduoda prekės ženklo „Coven“ drabužius.

K. Loevett | Sarah Louise Bennett/EBU nuotr.

Jos santykiai su aktore Aria Bedmar truko nuo 2009 iki 2021 m. – po ilgų metų, praleistų kartu, ir dvejų santuokos metų jos išsiskyrė.

2024 metais grupė „Megara“ nusprendė pabandyti patekti į „Euroviziją“ ir išleido savo dainą „11:11“, įkvėptą numerio 1111, kuris numerologijoje laikomas angelo skaičiumi, simbolizuojančiu intuiciją, teigiamas svajones ir geranorišką dvasinį vadovavimą.

Laikydamasi sanmariniečių taisyklių ir pakeitusi kai kuriuos dainų tekstus iš ispanų į italų, „Megara“ laimėjo nacionalinį finalą – ir taip atkaklios svajonės vedama grupė grupė atsidūrė Švedijoje, Malmėje, kurioje atstovaus San Mariną.

Saba, 26 m. – Danija, daina „Sand“

Anna Saba Lykke Oehlenschlæger, kilusi iš Etiopijos, anksčiau buvo modelis ir fotografė, tačiau vėliau susižavėjo ir muzika.

Anna Saba Lykke Oehlenschlæger | Sarah Louise Bennett/EBU nuotr.

Ji viešai kalba apie tai, kad susidorojo su bipolišku asmenybės sutrikimu, todėl atlikėja yra įkvepiantis vilties ir atkaklumo simbolis.

A.Saba Lykke Oehlenschlæger palaiko tos pačios lyties asmenų santykius ir, anot Eurovision.tv, „didžiuojasi, kad yra pirmoji juodaodė „queer“ moteris, atstovaujanti Daniją“.

Parengta pagal sgn.org informaciją
Naujesnė Senesni