„Lygybė – tai daugiau nei įstatymų leidyba. Kova pirmiausia laimima žmonių širdyse ir mintyse, kur tai iš tikrųjų svarbu“, – yra pasakiusi LGBTQ+ aktyvistė Barbara Gittings. Artėjant Tarptautinei kovos su homofobija, bifobija ir transfobija dienai kaip niekada norisi pabrėžti, kad Lietuvos žmonių širdys laisvėja. Tačiau yra ir žingsnių, kuriuos žengti jaučiamės vis dar pernelyg susikaustę.
 |
| Jonas Valaitis | Justinos Butkutės nuotr. |
.png)
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Šiais metais per prezidento rinkimų kampaniją buvo girdima, kad dalis kandidatų pabrėžė prieštaravimą tariamai LGBTQ+ propagandai. Girdėjome ir išstojimų apie dar vieną tariamą baubą – menamas 72 „socialines“ lytis. Tačiau priešingai nei ankstyvaisiais Lietuvos laikais, šįkart homofobija netapo pagrindiniu rinkėjų mobilizavimo būdu, tai atitinkamai rodo ir rinkimų rezultatai pirmajame prezidento rinkimų ture.
Galima daryti prielaidą, kad visuomenėje vyksta postūmis žmogaus teisių pagarbos link – mūsų šalies žmonių pažiūros LGBTQ+ teisių klausimais tampa kiek tolerantiškesnės, nors toli gražu ne pačios tolerantiškiausios Europoje.
Prieš gegužės 17-ąją, kai visame pasaulyje minima Tarptautinė kovos su homofobija, bifobija ir transfobija diena, vertėtų prisiminti, kodėl kova už LGBTQ+ teises išlieka tokia svarbi.
Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos šalių, daro šiokius tokius žingsnius į priekį LGBTQ+ teisių pripažinimo kelyje, tačiau tai dar nereiškia, kad visi sunkumai jau praeityje.
Pirmiausia – apie žingsnius į priekį.
2019 metais Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu, o Konstitucija saugo ir gina visas šeimas, kurių samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas [1].
2021 metais teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pasirašė įsakymą, kuriuo palengvintos vardo ir pavardės keitimo taisyklės translyčiams asmenims.
O štai 2022 metais sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patvirtino įsakymą, pagal kurį translyčiams teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Verta paminėti, kad iki tol medikai neturėjo vienodų standartų, tad tai galėjo lemti ir ne vienodą praktiką skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat nebuvo sudarytos teisinės sąlygos prireikus skirti reikalingų medikamentų ir tyrimų.
Taigi, matome nors ir nedidelį, bet vis tik postūmį politiniame ir teisiniame lauke, sveikatos priežiūros sektoriuje. Priešingai nei skelbė homofobiški radikalai, pasaulis dėl to nesugriuvo, tradicinės šeimos labiau nei įprasta nesiskyrė, daugiau gėjų nei procentiškai yra visuomenėje kažkaip irgi neatsirado.
Labai svarbų vaidmenį atlieka pripažinimas visuomenėje, kad visi žmonės yra lygūs, nes tai kuria LGBTQ+ žmonių psichikos sveikatai palankią aplinką. Ir štai čia – irgi geros žinios.
Kaip 2022 metais paskelbė portalas manoteises.lt, kas antras šalies gyventojas (arba 49,6 proc.) palaiko tos pačios lyties porų galimybę įteisinti santykius, sudarant civilinę sąjungą, parodė tais metais atlikta apklausa [2]. Tai demonstruoja, kad žmonės kur kas palankiau vertina LGBTQ+ asmenų galimybę įteisinti savo santykius nei mėgina vaizduoti įvairaus plauko anti-LGBTQ+ politikai, kaip taisyklė kalbantys visos „tautos vardu“. 2015 metais atlikta apklausa tąkart rodė daug didesnį nepritarimą partnerystei – jai prieštaravo 79 proc. apklaustųjų [3]. Taigi, galima daryti išvadą, kad žmonių pažiūros išties tolerantiškėja.
Tokį vaizdą galima susidaryta pažvelgus ir į vadinamąsias pasididžiavimo eitynes, kuriose žygiuoja LGBTQ+ bendruomenė ir ją palaikantieji.
2019 metais „Baltic Pride“ eitynėse – rekordinis – 10 tūkst. dalyvių – skaičius, o šiais metais vyksiančiose eitynėse laukiama dar daugiau – net 20 tūkst. [4]. Verta prisiminti, kad pirmosiose eitynėse Vilniuje 2010 metais homofobų sukeltus neramumus malšino net 800 policijos pareigūnų, kai dalyvių būta kur kas mažiau – 350. Dabar Vilniuje organizuojamose eitynėse skraido ne akmenys ir dūminės petardos, o žmonių frazės „Meilė yra meilė“, „Visos šeimos svarbios“, „Demonstruokimės“, „Agne, nebijok“ ir t.t. Taigi, per daugiau nei dešimtmetį sostinė išmoko pagarbos taikiems LGBTQ+ bendruomenės susirinkimams (Kaunui dar reikėtų pasitempti, bet akcija irgi pavyko).
LGBTQ+ eitynės šiais laikais labiau vertinamos kaip šventė. Tačiau kartu „Pride“ žygis – tai ir protestas dėl vis dar neužtikrinamų LGBTQ+ žmonių teisių. Ir štai čia reikėtų pabrėžti, kokie sunkumai kyla LGBTQ+ asmenims.
Pirmiausia, sausio mėnesį paskelbta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad iki šiol labiausiai dėl neigiamų gyventojų nuostatų diskriminuojami yra LGBTQ+ asmenys ir romai [5].
Žinoma, mano jau minėtose eitynėse LGBTQ+ žmonės stengiasi pademonstruoti, kad yra laimingi būdami „queer“ tapatybės.
Tačiau prieš LGBTQ+ eitynes Kaune buvo pastebimi ciniški užrašai gatvėse iškabintuose plakatuose, nukreiptuose prieš LGBTQ+ asmenis. Tie užrašai skambėjo maždaug taip: „Jeigu jūs tokie laimingi, tai kodėl tuomet žudotės?“
Tai irgi galima paaiškinti.
Būtent besivejantis diskriminacijos šleifas, koks pastebimas Lietuvoje, gali turėti neigiamos įtakos LGBTQ+ žmonių psichikos sveikatai. Nepakankamas priėmimas ar net tapatybės atmetimas, šiuo atveju – tiesiog homofobija, gali sukelti LGBTQ+ žmogui jausmą, kad jis yra nepriimamas, o tai jau savaime lemia didesnį patiriamą stresą. Ir, žinoma, iš to išplaukia atitinkamos pasekmės – LGBTQ+ žmonės susiduria su psichologinėmis, emocinėmis problemomis, įskaitant depresiją, nerimą, savivertės jausmo sumažėjimą. Natūralu, kad šie veiksniai susiję su LGBTQ+ žmonių patiriamomis krizėmis.
Tačiau yra įdomus ir kitas faktas – Kanados mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, mokyklose, kuriose veikia LGBTQ+ draugiškos programos, tarp mokinių sumažėja tiek mėginimų nusižudyti, tiek minčių apie tai [6].
Tad galbūt Lietuvai tampant labiau draugiška LGBTQ+ žmonėms, savižudybių irgi mažės?
Politikai turėtų rodyti ryžtą sprendžiant šią ir kitas su LGBTQ+ teisėmis susijusias problemas, tačiau žmogaus teisių pavasario, kaip buvo žadėta Seimo kadencijos pradžioje, taip ir nesulaukėme.
Tiesa sakant, net sniegas po gilios žiemos dar nenutirpo: tos pačios lyties porų santykius turintis reglamentuoti Civilinės sąjungos įstatymas, nors ir įveikęs pateikimo ir svarstymo stadijas, iki šiol nei priimtas parlamente, nei palaikomas Prezidentūroje, Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymas – nepateiktas, neapykantos kalbos pataisos – bailiai atsiimtos, nepanaikintas ir vadinamasis „gėjų propagandos“ draudimas arba kitaip – prieš LGBTQ+ šeimas nukreipta nuostata Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme.
Nesugebėjimas oficialiai pripažinti ir reglementuoti tos pačios lyties porų santykių lemia ne tik jų patiriamas emocines, bet ir teisines problemas. Tokios šeimos paliekamos ir be elementaraus orumo.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) praėjusiais metais konstatavo, kad Rumunija pažeidžia tos pačios lyties porų teises nepripažindama jų partnerystės [7]. Tokie ir panašūs sprendimai buvo priimti ir bylose prieš Ukrainą [8] bei Lenkiją [9]. Į EŽTT jau kreipėsi ir pirmosios tos pačios lyties poros iš Lietuvos. Įdomu, kaip reaguos politikai tuomet, jeigu Lietuva vėl pralaimės EŽTT dėl neužtikrinamų LGBTQ+ asmenų teisių? Kiš galvas į smėlį ar ištaisys šią istorinę klaidą? Pamatysime.
Kova už LGBTQ+ teises tęsiasi. Kaip rodo per daugiau nei dešimtmetį sąmoningėjančios ir tolerantiškėjančios visuomenės pavyzdys, tik aktyviais veiksmais galima pasiekti rezultatų. Todėl ir toliau demonstruokimės bei reikalaukime lygybės, mieli LGBTQ+ žmonės!
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
Šaltiniai: