Antradienį Europos Taryboje priimtas pirmasis Europos Sąjungos lygmens teisės aktas, skirtas kovai su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje. Direktyva apima ne tik stipresnę pagalbą smurto aukoms, žingsnius užkirsti kelią seksualinei prievartai, bet ir priemones kovai su smurtu lyties pagrindu virtualioje erdvėje. Šios direktyvos nuostatos per trejus metus turės būti perkeltos į Lietuvos teisinę sistemą.
 |
| Asociatyvi Raquel Garcia/unsplash.com nuotr. |
lygybe.lt
lygybe@lygybe.lt
Smurtas lyties pagrindu yra viena didžiausių lyčių nelygybės problemų visame pasaulyje – skaičiuojama, kad net 8 iš 10 smurto artimoje aplinkoje aukų yra moterys. Dėl šios priežasties valstybėms narėms privalomas įgyvendinti teisės aktas laikomas istoriniu žingsniu lyčių lygybės ir smurto mažinimo visuomenėje link.
Lygių galimybių kontrolierę pavaduojanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė teigia, kad ES institucijų iniciatyvą kovos su smurtu prieš moteris srityje galima laikyti papildoma priemone siekti tikslų, kurių siekiama ir Stambulo konvencija, kurios vis dar neratifikavo penkios ES valstybės narės, tarp jų – ir Lietuva.
„Naujoji ES direktyva remia valstybių prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir juos papildo. Džiaugiamės, kad šįkart sustiprintos apsaugos nuo smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje Lietuva nebegalės išvengti. Kartu norisi pastebėti, kad tai nereiškia, jog Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimą reikėtų pamiršti. Tai ne vienas kitą pakeičiantys, o papildantys teisiniai instrumentai. Be to, kovoti su smurtu prieš moteris ir su smurtu artimoje aplinkoje, skatinti ir užtikrinti visapusišką moterų ir vyrų lygybę, kaip būtiną prielaidą smurtui prieš moteris mažinti, įpareigoja ne tik tarptautiniai teisės aktai, bet ir Konstitucija. Iš jos įstatymų leidėjui kyla pareiga imtis visų įmanomų priemonių minėtiems tikslams pasiekti“, – teigia Jolita Miliuvienė.
Kontrolierė džiaugiasi, kad direktyvoje, be kitų valstybėms narėms numatytų įsipareigojimų, kriminalizuojami ir tokie veiksmai, kurie visuomenėje vis dar laikomi „nekaltais“, pavyzdžiui – intymių nuotraukų viešinimas be sutikimo, persekiojimas, priekabiavimas, neapykantos kurstymas virtualioje erdvėje: „Į tokius įvykius teisėsauga ne visada žiūri rimtai, o visuomenėje dėl jų dažnai kaltinamos pačios aukos. Direktyva aiškiai nurodo, kad minėti veiksmai gali užtraukti laisvės atėmimo bausmes“.
Direktyvoje taip pat pateikiamas sunkinančių aplinkybių sąrašas, kurios gali lemti dar griežtesnes bausmes: nusikaltimas prieš vaiką, esamą ar buvusią sutuoktinę ar partnerę, žiniasklaidos atstovą ar žmogaus teisių gynėją.
Kaip skelbia Europos Taryba, direktyva valstybėms narėms nurodo išsamias taisykles dėl pagalbos ir apsaugos priemonių smurto aukoms. Pavyzdžiui, galimybę internetu pranešti apie nusikaltimą įvykdytą virtualioje erdvėje. Valstybių narių pareigą įgyvendinti direktyvos nuostatas prižiūrės Europos Komisija, parengsianti direktyvos taikymo valstybėse narėse ir vertinimo ataskaitą.