Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, komentuodamas naujausius „Eurobarometro“ tyrimo duomenis apie Lietuvos visuomenės požiūrį į LGBTQ+ bendruomenę, pabrėžia, kad nors tyrimo rezultatai rodo teigiamus pokyčius, vis dėlto šalyje dar išlieka gajus diskriminacijos prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės klausimas. Pasak politiko, „svarbu pastebėti“, kad tėvams trūksta žinių, kaip palaikyti savo LGBTQ+ vaikus, o homofobinės žinutės viešojoje erdvėje „žaloja ne tik LGBTQ+ žmones, bet ir jų artimuosius“. Jis tikisi, kad bus imtasi politinių priemonių, siekiant pagerinti LGBTQ+ bendruomenės padėtį Lietuvoje, pavyzdžiui, Seimas ryšis priimti Civilinės sąjungos įstatymą, nes tai, anot parlamentaro, galėtų reikšmingai prisidėti prie diskriminacijos sumažėjimo.
 |
| Tomas Vytautas Raskevičius | Viktorijos Chornos/lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
T. V. Raskevičius savo feisbuko paskyroje aptarė Lietuvos visuomenės požiūrį į LGBTQ+ žmones remiantis naujausiais „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis. Šis tyrimas atliekamas kas ketverius metus ir suteikia galimybę stebėti visuomenės požiūrio pokyčius.
Naujausi šių metų duomenys rodo, kad daugiau nei pusė respondentų Lietuvoje (53 proc.) mano, jog diskriminacija seksualinės orientacijos pagrindu yra plačiai paplitusi Lietuvoje. Šis rodiklis yra didžiausias tarp Baltijos valstybių.
„Taip manančių Latvijoje yra viso labo 33 proc., Estijoje – 31 proc. Manau, iš dalies taip yra todėl, kad Baltijos kaimynės įstatymais realiai ėmėsi spręsti LGBT+ žmonių diskriminacijos problemą. Santuokos lygybės įstatymas Estijoje priimtas praėjusių metų vasarą, o Partnerystės įstatymas Latvijoje – praėjusį rudenį“, – akcentuoja T. V. Raskevičius.
 |
| Tomas Vytautas Raskevičius | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr. |
Taip pat pastebima, kad respondentų, kurie atpažįsta LGBTQ+ žmonių diskriminaciją, skaičius per ketverius metus padidėjo 3 proc.
45 proc. respondentų Lietuvoje jaustųsi nepatogiai, jei šalyje aukščiausias politines pareigas užimtų gėjus, lesbietė ar biseksualus asmuo.
„Tai trečias blogiausias rezultatas visoje Europos Sąjungoje – lenkiame tik Bulgariją ir Rumuniją“, – pažymi Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigas einantis politikas.
Tačiau nuo 2019 metų manančių, kad LGBTQ+ žmogus negalėtų užimti aukščiausių politinių pareigų, sumažėjo 11 proc.
„Visgi, pozityvo yra – nuo 2019 metų manančių, kad LGBT+ žmogus negalėtų būti Prezidentu, Premjeru ar Seimo komiteto pirmininku, sumažėjo 11 proc., – džiaugiasi parlamentaras. – Labai gerai atsimenu, kai 2021 metų pavasarį buvo renkami parašai, raginantys mane atsistatydinti iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų, nes – peticijos iniciatorių teigimu – atvirai homoseksualus politikas negali eiti tokių pareigų. Nors peticijos iniciatoriai gyrėsi surinkę 350 tūkstančius parašų, paaiškėjo, kad peticija buvo suklastota“.
6 iš 10 respondentų Lietuvoje jaustųsi nepatogiai, jei jų vaikas užmegztų romantinius santykius su tos pačios lyties asmeniu. Nors šis rodiklis vis dar yra aukštas, jis nuo 2019 metų sumažėjo 11 proc.
„Akivaizdu, kad tėvams vis dar trūksta žinių, kaip palaikyti savo LGBT+ vaikus, o viešojoje erdvėje transliuojamos homofobinės nuostatos žaloja ne tik LGBT+ žmonės, bet ir jų artimuosius“, – įsitikinęs T. V. Raskevičius.
Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas pabrėžia būtinybę kuo greičiau priimti Lietuvoje įstatymus, kurie pagerintų LGBTQ+ bendruomenės padėtį Lietuvoje, pradedant nuo civilinės sąjungos įteisinimo.
„Akivaizdu, kad, keičiant neigiamą visuomenės požiūrį į LGBT+ žmones, reikia kuo greičiau priimti LGBT+ bendruomenės teisinę padėti gerinančius įstatymus, pradedant nuo Civilinės sąjungos įstatymo. Deja, kai kurie politikai ir valstybės vadovai, užuot demonstravę lyderystę ir išreiškę bekompromisę paramą žmogaus teisėms, pasirenka pataikauti minios tamsai“, – apgailestauja T. V. Raskevičius.