„Vyras turi polinkį priversti moterį atlikti lytinį aktą. Ir šį fenomeną būtina suprasti tiek vyrui, tiek moteriai.“
 |
| Morgana Danielė | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr. |
Morgana Danielė, Laisvės frakcijos Seime narė
morgana.daniele@lrs.lt
„Merginų drovumas yra savigyna prieš vyrų juslumą. Moteris iš prigimties yra drovesnė už vyrą. Tačiau, nejausdama savyje tokio juslumo kaip vyras, ji gali nesuvokti vyro reakcijos į jos kūną ir nejausti tokio didelio poreikio slėpti savo kūną, kaip galima vartoti objektą.“
 |
| Paskaitos medžiaga |
 |
| Paskaitos medžiaga |
 |
| Paskaitos medžiaga |
„Todėl tam, kad formuotųsi moters drovumas, jai reikia įsijausti ir į vyro psichiką. Taigi toks pasakymas, kad „apsirengiu, kada esu seksuali” ir merginos apsirengia, apsinuogina, ypatinga tas vietas, į kurias vyrai jautriai reaguoja, tai tam tikra prasme galima vertinti kaip tam tikrą prievartą prieš vyrą”.
Ar čia sovietų propagandinių leidinių citatos? Deja, ne. Tai – 2024 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojos vedamos paskaitos, rengiant mokytojus savo mokiniams kalbėti apie lytiškumą. Paskaitos kursuose, kuriuose dalyvauja mokytojai iš visos Lietuvos – apie 700.
Mane pasiekė susirūpinusios mokytojos žinia apie tai, kad mokytojams teikiamas toks turinys, ir teikiamas jis universiteto lygmenyje.
 |
| Laisves frakcijos Seime narė Morgana Danielė | Viktoriios Chornos/lrs.lt nuotr. |
Iš kur kyla toks turinys?
Populiariausia knyga apie santykius Lietuvoje okupacijos metais buvo 1981 m. išleista Jano Zalyčio knyga „Meilės vardu”. Šioje knygoje vyras buvo piešiamas kaip savęs suvaldyti negalintis hormoninis sutvėrimas, kuris, vos pamatęs moterį, iškart ant jos šoka. Buvo teigiama, kad moteris, viena likusi [kambaryje, automobilyje] su vyru, ir prisiima atsakomybę už jo elgesį – nes ji esą žinojo, ko tokiu atveju tikėtis. Kitaip tariant, jus išprievartavo? Jūs pati kalta.
Praėjo daugiau negu 40 m. ir mes pagaliau vaduojamės iš sovietinės prievartos kultūros, tačiau mokytojai tebeskatinami mokyklose užtikrinti, kad šitos nuostatos keliautų iš kartos į kartą. Milžiniškos pastangos, dedamos seksualinio smurto eliminavimui, čia yra tiesiog nubraukiamos, nes štai universitete, mokslo ir švietimo olimpe, girdime, kad moterų teisė rengtis savo nuožiūra, yra prievarta prieš vyrus. (Tam tikrose pasaulio šalyse ši „prievarta” užkardoma moterims leidžiant gyvenimą „maiše”, įdomu ar paskaitose buvo apie tai diskutuojama). Tokios nuostatos diskredituoja ir vyrus, sudarančios jų, kaip hormonų valdomų primityvių sutvėrimų, įspūdį.
Kas už viso to stovi? Ogi ta pati teologijos dėstytoja, kurios parengtą programą (kaip ji iš viso gavo tą programą rengti?) ministerija atmetė! Buvo rastas kitas kelias – universitetas sudėjo jos turinį, įskaitant dezinformaciją apie hormoninę kontracepciją, į mokytojų rengimo kursus. Sklinda gandas, tam, kad būtų atspindėtas „kitas požiūris”. Dar sklinda gandas, kad tai „dėl politinio spaudimo” (o tai kur jūsų, mieli universitetai, autonomija?)
Šiuo metu su dar 300 parlamentarų esu IPCI, pasaulinėje konferencijoje reprodukcinės sveikatos klausimais. Vakar lankėmės Oslo universitete, ir galvojau paklausti jų akademikų, kaip jiems skamba tokios propagandos dėstymas iš universiteto tribūnų. Tačiau paskutinę minutę... susigėdau. Nenoriu, kad viso pasaulio parlamentarai išgirstų, jog mūsų universitetai dėsto sovietų vadovėlių medžiagą. Tai būtų baisiau už bet kokią GoVilnius reklamą (nes niekas neišgirstų gerosios Lietuvos dalies).
Universitetas šiuose mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose teigia pristatantis du lytiškumo ugdymo požiūrius – grįstą žmogaus teisėmis ir krikščioniškąja pasaulėžiūra – ir palieka apsispręsti patiems mokytojams, kuris yra tikslingas. Kyla klausimas, ar universitetas, dėstydamas fizikos paskaitas, kviečia ir tuos, kurie tiki plokščios žemės teorija? Kur yra riba tarp „kito požiūrio” ir sąmoningos dezinformacijos? Grįžusi ketinu šaukti Seimo reprodukcinės sveikatos grupės posėdį ir tikiuosi išgirsti VDU atstovų vertinimą šiam turiniui.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net