Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) svarstė klausimą dėl moterų pasirinkimo teisės į pavardę su galūnė -a ir paprašė Lietuvos Administracinio Teismo (LVAT) įvertinti dvi su šia tema susijusias bylas, skelbia LAT.
 |
| Asociatyi Tingey Injury Law Firm/Unsplash.com nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Į teismą besikreipusi moteris siekė pakeisti savo pavardę po santuokos į tokią, kur galėtų būti pabaigtinė -a galūnė. Ji argumentavo, kad jos pavardė nėra lietuviška, todėl turėtų būti leista ją pakeisti remiantis įstatymais.
„Pareiškėja įrodinėjo, kad jos pavardė nėra lietuviška, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius turėjo jos pavardę pakeisti remdamasis Taisyklių 9.12 punktu. Pareiškėja teigė, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, jog jos pavardė yra lietuviška“, – nurodoma teismo sprendime.
Kartu moteris nurodė, kad ji yra diskriminuojama dėl to, jog jos turima pavardė su galūne -ienė yra lietuviškos kilmės.
AT pabrėžė, kad teisinėje sistemoje nėra numatyta aiškių kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar pavardė yra lietuviškos kilmės, ar ne.
Taip pat buvo konstatuota, kad kai kuriais atvejais žmonėms su lietuviškos kilmės pavardėmis taikomos kitos taisyklės nei tiems, kurių pavardės yra kitokios kilmės.
Teisėjų kolegija pažymėjo, nesant kriterijų, leidžiančių nustatyti pavardės kilmę, sukuriamas teisinis neaiškumas, pavyzdžiui, jei pavardė yra paplitusi ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose valstybėse, ar tokia pavardė vis dar laikoma lietuviškos kilmės.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad kad tais atvejais, kai pavardė yra nelietuviškos kilmės, jai sudaryti taikomos kitos taisyklės, tam tikrai kategorijai asmenų suteikiamos platesnės teisės pasirinkti vardą ir pavardę bei jos formą, egzistuoja tam tikras požiūrio skirtumas.
Esą juo reikalaujama įvertinimo taikomų priemonių ir siekiamo tikslo pagrįsto proporcingumo prasme, t. y. ar aptariamas nevienodas požiūris į lietuviškos ir nelietuviškos kilmės pavardes turinčius asmenis turi pakankamai objektyvų ir pagrįstą pateisinimą pagarbos asmeniniam bei šeimyniniam gyvenimui ir kartu valstybinės kalbos tradicijų apsaugos santykio kontekste.
„Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, jog, pagal Taisyklių 30 punktą, „kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados“, esamos situacijos, kaip susiklostė nagrinėjamos bylos atveju, neišsprendžia, nes teisinis reglamentavimas tik nurodo instituciją, turinčią įgaliojimus duoti išvadą dėl asmenvardžių darybos, o ne taikytinus kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokia pavardė yra lietuviškos kilmės, o kuri – ne. Be kita ko, tradicinės vartosenos samprata įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose taip pat nepateikta“, – nurodoma AT pranešime..
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.