Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje iškeltas klausimas, ar Lietuvos valdžia tapo homoseksualizacijos įrankiu, labiau primena pigią politinę provokaciją, kurią sunku laikyti rimta politine diskusija.
Jonas Valaitis | Justinos Butkutės nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Šis klausimas, atrodo, tėra dar vienas bandymas sukelti diskusiją praktiškai apie nieką. Arba bandymas atitraukti dėmesį nuo tikrųjų problemų tokiose srityse kaip švietimas, gynyba, sveikatos apsauga, socialinė gerovė t.t. Tačiau tai tik mano subjektyvi nuomonė.
O štai faktas yra tas, kad Z. Vaišvilos samprotavimu elementariai iškraipoma tikrovė. Sakyti, kad Lietuvos valdžia tampa homoseksualizacijos įrankiu, yra visiškai netikslu, o tai puikiai iliustruoja neįgyvendintos teisėkūros iniciatyvos, svarbios LGBTQ+ bendruomenei.
Pavyzdžiui, Lietuvoje vis dar nepriimtas tos pačios lyties poras pripažįstantis įstatymas, užtikrinantis teisinės diskriminacijos panaikinimą.
Kalbant apie Lietuvos valdžios „homoseksualizaciją“, Premjerės Ingridos Šimonytės pažadas palaikyti LGBTQ+ bendruomenę ir turėtų būti vertinamas pagal konkrečius jos žengtus žingsnius. Mano vertinimu, premjerė pažadus išsakė, bet jų neįvykdė – pareiškė, kad rankų dėl Civilinės sąjungos partijos kolegoms nesukinės. Tiesa, šios rankos buvo gerokai, sakyčiau, net aplaužytos dėl kito klausimo – PVM lengvatos. Atrodo, Vyriausybės vadovė pasirinko savo prioritetus.
Kaip ir minėjau, teisėkūros iniciatyvos, susijusios su LGBTQ+ teisėmis, nepaisant pavienių ministrų priimtų įsakymų, taip ir liko nepriimtos. Civilinė sąjunga vis dar nepriimta, Lyties tapatybės pripažinimo įstatymas – nesvarstytas. Pataisos dėl neapykantos kalbos – atsiimtos.
Tuo metu Lietuvoje homofobija ir toliau klesti. Vienas pavyzdžių – žiniasklaidoje paskelbta informacija, kad homoseksualių vaikinų pora Lukas ir Raimedas, Vilniuje užpulti juos keikusio chuligano, kreipėsi į Europos Žmogaus teisių teismą, nes policija nesiteikė piktadario nubausti už persekiojimą, grasinimus, keiksnojimus. Įdomu, ką šiai porai pasakytų ponas Vaišvila? Kad jie turėtų džiaugtis „homoseksualizacija“? Apgailėtinas cinizmas.
Teisės ir lygybės siekis nėra vien tik politinė ar teisinė kova. Tai yra moralinis klausimas, kuris siejasi su žmogaus orumu ir pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Todėl visuomenė turėtų reikalauti politikų priimti įstatymus, kurie remtųsi pagarbos visų žmonių teisių principais.
LGBTQ+ teisių užtikrinimas nėra tiesiog „homoseksualizacijos“ propagavimas, kaip teigia kai kurie politikai. Tai yra kova už lygybę visiems piliečiams. Tai žingsnis visuomenės teisingumo link. Deja, ponas Vaišvila pasilieka tūnoti homofobijos šešėlyje.
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net