Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) praėjusią savaitę išplatino pranešimą, kuriame viena policijos pareigūnių kaltinama tuo, jog grubiai ir neetiškai bendravo su nuo seksualinio nusikaltimo nukentėjusia moterimi. Pastaroji tvirtina buvusi išprievartauta grupės vyrų viename Lietuvos kaimų (tiksli įvykio vieta ar kiti duomenys, kuriais galima identifikuoti nukentėjusiąją, neskelbtina, – jarmo.net).
 |
| Asociatyvi Scott Rodgerson/unsplash.com nuotr. |
.png)
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Tokių žmonių nei per šūvį negalima prileisti prie nukentėjusiųjų“
Pasak KOPŽI vadovės Kristinos Mišinienės, pareigūnai turėtų pamąstyti, kaip bendrauti su traumines patirtis turinčiomis nusikaltimų aukomis. Ypač tai aktualu regionams, įsitikinusi ji.
„Ką daryti atokesniuose regionuose su tyrėjais (nors paskutiniu metu tai išimtinai tyrėjos), kurie akivaizdžiai nemoka apklausti seksualinės prievartos aukų? Nemoka – čia labai švelniai išsireiškėme“, – dėstė K. Mišinienė KOPŽI paskyroje feisbuke.
Nevyriausybininkė pabrėžė, kad su seksualinių nusikaltimų aukomis bendravimo įgūdžių neturintys tyrėjai negali dirbti tokio darbo, kadangi prisiliečia prie ypač emociškai jautrios informacijos.
 |
| Kistina Mišinienė | CBSS Secretariat nuotr. |
„Tokių žmonių nei per šūvį negalima prileisti prie nukentėjusiųjų“, – tikino K. Mišinienė.
Anot KOPŽI vadovės, viena nuo seksualinio nusikaltimo nukentėjusi moteris, kuri gauna KOPŽI pagalbą, iš ją apklaususios tyrėjos išgirdo tokį klausimą: „Tai tave tvarkė per visus galus?“
Negana to, policijos tyrėja grupės vyrų išprievartavimą patyrusiai moteriai, skelbia KOPŽI, pagrasino: „Aš melages visada atpažįstu“, „Žinok, tikrinsim tave su melo detektoriumi“.
Nukentėjusiosios atžvilgiu buvo demonstruoja didžiulė nepagarba, teigia KOPŽI vadovė.
„Taip, nuolatinis malimasis brutalioje aplinkoje, nuolatinė akistata su pačiu bjauriausiu smurtu, išsisukinėjančiais įtariamaisiais neabejotinai veikia šių dar visai jaunų pareigūnių pasaulio matymą ir supratimą, gal ne kažin kokie ten lobiai buvo ir iki studijų.
Visada palaikome kolegas teisėsaugoje, žinome apie jų sunkų darbą, menkus atlyginimus, įstaigų vidines įtampas. Ir toliau palaikysime. Bet jeigu grupėje išprievartauta moteris turi susireikšminusiai kriminalistei įrodinėti, kad ji nemeluoja, o nesipriešino, nes bijojo būti nužudyta, ne, jai nepatiko, ne, ji dešimtą kartą kartoja, jai tikrai nepatiko, kodėl jūs taip su manimi elgiatės, ne, aš ne prostitutė, nežinau, kas ten ką jums pasakojo, ai, palikit mane ramybėje, nereikia nieko – tikrai su tuo nesitaikstysime“, – rašo KOPŽI vadovė.
„Gal išeitis čia būtų kuo ankstesnis aukos advokato atsiradimas procese? Bet vėlgi, mūsų šalyje nukentėjusieji, skirtingai negu įtariamieji, ikiteisminiame tyrime dažnai neturi teisinio atstovo, jis atsiranda bylai pasiekus teismą“, – apgailestaujama KOPŽI pranešime.
Nukentėjusiąją rado perskaičius policijos suvestinę
– Kaip seksualinę prievartą patyrusi moteris atsidūrė jūsų rankose? Kažkas paskatino ją kreiptis, o gal patys sužinojote apie šią situaciją iš pasiūlėte pagalbą? – jarmo.net pasiteiravo KOPŽI vadovės Kristinos Mišinienės.
– Yra įvairių kelių, kaip žmonės (tiek vyrai, tiek moterys) atsiduria pas mus. Žmonės jaučia poreikį pagalbai, tai, būna, teisėsauga nukreipia pati, o aukos nori advokatų, kad galėtų apginti savo pažeistas teises. Jie žino, kad mes galime tokius jautresnius, profesionalesnius advokatus pasamdyti.
Būna, kad medicininės pagalbos tarnybos pačios praneša, kai žmonės patiria rimtas traumas, sužalojimus, juos gydosi. Tai kai kurie tų įstaigų darbuotojai mato, kad reikia ir toliau padėti.
Nedažnai, bet būna, kai nukentėjusieji skambina telefonu karštosios pagalbos linija.
Pamenu atvejį, kai vietos laikraštyje radome porą šykščių eilučių ir pradėjome ieškoti: skambiname teisėsaugai, t.y. policijai, ir darome viską, kas įmanoma. Kartais pasiseka. Šiuo atveju taip ir buvo, kad mes tiesiog perskaitėm kriminalinėje kronikoje kelias eilutes ir susiradome tą nukentėjusiąją. O ji gyvena tolimame regione.
– Bet vis tiek Lietuvoje?
– Taip.
– Kokį poveikį, jūsų vertinimu, anksčiau minėtai nukentėjusiajai paliko toks atsainus pareigūnės bendravimas? Juk tikriausiai pasitikėjimas policija neauga po tokių akibrokštų.
– Taip. Labai geras klausimas. Mes ir pačios bandome atsakyti į šį klausimą. Nukentėjusiąją susiradome atsitiktinumo dėka. Man dėl to skaudu, nes aš galvoju, o juk kodėl negali būti iš karto pradėjus kokį tyrimą nukentėjusieji nukreipti į pagalbos organizacijas. Aš to niekaip nesuprasiu. Na, bet tiek to, svarbiausia, kad mes ją radome.
Prieš tai jau viena neetiška apklausa buvo įvykusi. Ir net ne viena tokia apklausa buvo. Ir nors moteris skaudančia širdimi mums papasakojo, bet tai nepaveikia jos noro bendrauti su teisėsauga.
Beje, tas užpuolimas buvo labai baisus. Visa pieva buvo kruvina – ji buvo sužalota. Tad ji nori teisingumo, bet ji liko labai nusivylusi ir nesupranta, kodėl galios pozicijoje esantys žmonės, šiuo atveju pareigūnai, demonstruoja tą panieką.
Mes jai bandėme paaiškinti, kad ne visi pareigūnai tokie, kad yra ir profesionalų.
Reikia suteikti emocinę paramą, kad išvestum žmogų iš tokios sunkios psichologinės būklės.
Ir dar tai tik pradžia. Yra grupė nusikaltėlių, kurie ginsis, samdys advokatus. Dar laukia labai daug išmėginimų. Jau vien ko vertas vaizdas, ką išdarinėja prievartautojų advokatai teismuose, kaip jie sau leidžia žeminti aukas. Reikės kalbėtis ir paruošti žmogų.
Bet atrodo viskas – sutryptam žmogui dar ir čia paniekos dozė išpilama.
– Jūsų žiniomis, ar įtariamiesiems buvo paskirtos kardomosios priemonės: sulaikymas arba užkabinta apykojė?
– Kol kas vyksta tyrimas – tai yra prokurorų sprendimas. Bet kardomųjų priemonių nepaskirta. Gal nebent pasirašyti pasižadėjimai neišvykti, neplikti tos gyvenamosios vietos, tačiau kol kas ne. Dabar dar tik tyrimo pradžia.
– Ar dažnai iš nukentėjusiųjų panašiose bylose sulaukiate atsiliepimų apie pareigūnus?
– Anksčiau prieš 10 metų ar 5 metus atsiliepimų būdavo daug dažniau. Mes stebėdavomės, kodėl kai kurie pareigūnai nesugeba ištirti bylų, nesusivaldo išsakydami savo požiūrį.
O štai pastaruoju metu ne, tikrai nėra daug. Anksčiau kelis kartus nukentėjusieji turėdavo atsakinėti į klausimus, o gal jie to norėjo, o gal patiko. Dabar pastaruoju metu taip dažniausia nebėra.
– Kaip manote, kokių veiksmų reikėtų imtis policijai, kad daugiau tokių situacijų, kai atvykus į apklausa tyrėja bendrauja nekorektiškai, nebebūtų?
– Pakankamai sudėtingas klausimas. Tiek aš, tiek kiti kolegos laužo galvas. Pasakyčiau savo asmeninę nuomonę, kad Lietuvos policijoje vyrauja lojalumo savotiškai keistas supratimas. Jie labai gina vienas kitą. Gali atrodyti gerai, nes o koks darbuotojas nenorėtų būti ginamas savo darbdavio, bet šitokiose situacijose net pasakymas vadovams, kad štai jis, tas pareigūnas, šitaip elgiasi, suprantamas kaip skundimas.
Aš manau, kad žūtbūt reikėtų stiprinti superviziją tokių atvejų, kad būtų nagrinėjama kartu susėdus komandai, kad tyrėjai paaiškintų, kaip įrodymus surinkti, kokius žodžius vartoti. „Tave tvarkė per visus galus“, – tai absoliučiai gatvės žargonas. To neturėtų būti.
Dar kartais pareigūnai turi išankstinį nusistatymą, kad nukentėjusysis meluoja. Čia požiūrio klausimas, kuris labai tarsi paliekamas tarp eilučių.
Manau, situacija pagerėtų, jeigu į policiją būtų įsileidžiami žmogaus teisių gynėjai, nevyriausybinis sektorius. Nevyriausybininkai tikrai nemokys, kaip rinkti įrodymus, bet mes visi galime kalbėti apie žmonių pažeidžiamumą, galima pasakoti apie traumines patirtis, – tikina K. Mišinienė.
Ji teigė, kad kol kas vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau svarsto, jog apie tyrėjo elgesį greičiausiai bus pranešta policijos vadovybei.
Policija komentuoti negali
Policijos departamento Komunikacijos skyrius, atsakydamas į jarmo.net užklausą, teigė: „Negalime pakomentuoti Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro pareiškimo (komentaro) neturėdami konkrečios informacijos ir faktų. Pastaruoju metu (2022 m. – 2024 m.) nusiskundimų iš Centro nesame gavę“.
Policija pažymi, kad pareigūnų rengimas ir kvalifikacijos kėlimas visuomet orientuotas į tarpusavio pagarbos ir pagarbos kiekvienam žmogui principus, o policijos pareigūnai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso nuostatomis. Pareigūnams dėstomi ir etikos, ir apklausų taktikos pagrindai, teigiama atsakyme.
Dėl netinkamų ar neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų galima pranešti internetinėje svetainėje epolicija.lt, el. paštu imunitetas@policija.lt arba atsiunčiant skundą (pareiškimą) paštu.
KOMENTARASRugilė Butkevičiūtė, lyčių lygybės ekspertė
Rugilė Butkevičiūtė | Nerijaus Kuzmicko nuotr.
Lietuva lyderiauja ES pagal nukentėjusių nuo smurto asmenų kaltinimą. Nors apie seksualinį smurtą jau pradėjome kalbėti, pastebime, kad nukentėję asmenys dažniau sulaukia kaltinančio pobūdžio klausimų: „Kodėl? Nemanai, kad nebūna vieno kalto? Gal nereikėjo rengtis, eiti, šokti, būti?“.
Čia svarbu paminėti, kad seksualinis smurtas nėra nukentėjusio asmens kaltė, tai sąmoningas smurtavusio asmens pasirinkimas. Kaltindami nukentėjusius asmenis, mes kaip visuomenė prisidedame prie prievartos kultūros plitimo, suteikiame galimybę smurtavusiems asmenims nukreipti dėmesį nuo savo veiksmų ir neigti nusikaltimą, taip kartu skatindami nebaudžiamumą.Į nukentėjusį asmenį orientuotas, traumos suvokimu grįstas procesas yra tai, su kuo jau seniai dirba tiek JAV, tiek Didžioji Britanija, Danija, kuriose teko lankytis. Ten skirtingos institucijos kaip susitarę sako – dirbame dėl nukentėjusio žmogaus ir suprantame, kaip seksualinis smurtas gali paveikti nukentėjusį asmenį, kad ši trauma turi įtakos teisiniams ir kitiems procesams, nuo aplinkos iki dalyvavimo ilgai trunkančiuose teismo posėdžiuose.Jei nukentėjęs žmogus nors vienoje institucijoje turi neigiamą patirtį, tikėtina, kad norės užbaigti procesą ir dar papasakos kitiems asmenims, kad tu geriau nesikreipk. Tokiu atveju smurtavę žmonės liks nenubausti ir tik laiko klausimas, kas taps kita:kitu nukentėjusiu. Palaikant nebaudžiamumą nei viena:vienas negalėsime jaustis saugiai.Lietuvoje pasiekėme puikių rezultatų kovojant su smurtu artimoje aplinkoje, tačiau šioje kovoje seksualinis smurtas liko kaip podukra Pelenė: pamirštas, bijoma apie jį kalbėti. Metas iš esmės spręsti šią problemą, turint omenyje, kad net 77 proc. Lietuvos gyventojų yra išgyvenę seksualinį priekabiavimą*. Tik specializacija šioje srityje, pradedant prevencija, baigiant pagalbos nukentėjusiems mechanizmo stiprinimu, yra tai, kaip mums pavyks ištraukti metų metus negydytas traumas ir pasakyti:„Tikiu tavimi, kaip norėtum, kad tau padėčiau?“ Tada prievartos kultūrą pakeisime pagalbos kultūra bei visos ir visi galėsime miegoti ramiau bei jaustis saugiau.Balandis – seksualinio smurto prevencijos mėnuo, kurio tema – stebėtojų įsitraukimas. Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras kviečia sužinoti daugiau apie pagalbą sau ir kitiems asmenims nukentėjusiems nuo seksualinio smurto.Daugiau informacijos: www.prabilk.ltDaugiau informacijos apie seksualinio smurto prevenciją ir galimybė anonimiškai pasidalinti savo istorija: www.ribologija.lt* dr. Marijos Jakubauskienės, Marijos Sarafinaitės ir Noviltės Ramanauskaitės atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas (imtis 1800 asm.), 2023 m.
