Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pakeitimo, kuriuo siekiama dar labiau apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius asmenis ir suderinti tarpusavyje Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir Mediacijos įstatymus.
 |
| Viktorija Čmilytė-Nielsen | Lrs.lt nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pasak Seimo Pirmininkės, šiuo metu galiojančiame Mediacijos įstatyme numatyti atvejai, kai sprendžiant šeimos ginčus privalomoji mediacija netaikoma, rašoma pranešime spaudai. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo kreipiasi į teismą, o kitam ginčo dalyviui, galimam smurtautojui, pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje. Arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje; priimamas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje ir kt.
„Tačiau įstatyme nenumatyta privalomosios mediacijos taikymo išimtis tais atvejais, kai smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo ginčą išspręsti siekia teisme, o kitam ginčo dalyviui, galimam smurtautojui, skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, – sako V. Čmilytė-Nielsen. – Praėjusių metų liepą įsigaliojusiame Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme įtvirtintas naujas kovos su smurtautojais įrankis – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Taigi šiuo aspektu abu įstatymai tarpusavyje nesuderinti.“
Seimo Pirmininkės teigimu, pateikti šį pasiūlymą paskatino iškalbinga statistika: vien per antrąjį 2023 metų pusmetį Lietuvos policija gavo 26 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, beveik dėl pusės buvo išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Kai kuriems asmenims orderiai buvo skirti po du ir daugiau kartų. O dažnai neapsiribojama vien orderio skyrimu: surinkus papildomus duomenis, pradedamas ir ikiteisminis tyrimas.