Kandidatas į krašto apsaugos ministro postą Laurynas Kasčiūnas sulaukė kritiškos žmogaus teisių aktyvistų reakcijos. Garsus režisierius, aktyviai pasisakantis LGBTQ+ teisių klausimais, Romas Zabarauskas tikina, kad šio politiko skyrimas Krašto apsaugos ministerijos vadovu neabejotinai kelia susirūpinimą tiek dėl šalies saugumo, tiek dėl socialinio stabilumo. O štai žmogaus teisių apžvalgininkas Simonas Bartulis pažymi, kad LGBTQ+ bendruomenė bijo, kai į valdžią ateina kraštutiniai dešinieji.
 |
| Laurynas Kasčiūnas | Lrs.lt nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Kasčiūno skyrimas ministru jau pavertė Lietuvą mažiau saugia: dar labiau suaižėjo susiskaldymas, pažeminta ir taip diskriminuojama LGBT+ bendruomenė, sustiprintas rasizmo įgalinimas, padaryta žala tiek politinių lyderių, tiek Lietuvos reputacijai apskritai, o žmogaus teisių gynėjai eilinį kartą apšmeižti nebūtais dalykais“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo R. Zabarauskas.
Nevyriausybinės žmogaus teisių organizacijos ketvirtadienį portale manoteises.lt paskelbė peticiją, raginančią prezidentą neskirti L. Kasčiūno ministru. Nevyriausybininkai kritikuoja politiką dėl politinių jo radikalių pažiūrų prieš migrantus, tautines mažumas, pilietinę visuomenę.
„Viltį kelia vis daugiau kritiškų balsų, kurie leidžia ieškoti bendrystės vertybiniu pagrindu. Gal net pasiektas tam tikras dugnas, kur ilgą laiką galiojusi iliuzija apie konservatorių potencialą keistis išties žlunga. Tik labai gaila, kad neturime lyderių, kurie atstovautų šiuos solidarumo blyksnius ryškiai ir principingai, o ne tik pasakymais, kurių nelydi veiksmai“, – pažymi R. Zabarauskas.
Panašios pozicijos – ir žmogaus teisių apžvalgininkas Simonas Bartulis. Jis primena, kad prieš 20 metų L. Kasčiūnas kartu su neonaciais agitavo prieš ES, palaikė Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kvietė į Lietuvą Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partiją AfD.
„Bet čia momentas baisus yra dar kitkuo. Mes, na, bent jau aš, ypač kaip LGBTQ žmogus, kurio laisves šis politikas ribotų, jei nebūtų užsiėmęs savo radikalumo glaistymo ir valdžios troškimo, visuomet bijome, kad kraštutiniai dešinieji bei neonaciai ateis į valdžią. Tai matydamos tradicinės dešinės partijos bando jas neutralizuoti perimdamos dalį to diskurso, tik jį „praplaunant“, – pastebėjo S. Bartulis.
Tačiau kartu jis klausia: „Bet ar tai tikrai yra geras dalykas? Ar tai veikia? Ar nebus taip, kad tradicinės partijos kaip TS-LKD, dėdamos savo štampą radikalų politinėms darbotvarkėms, padarys juos tik dar labiau žymiais ir politiškai įtakingais“.
Ministrą skiria prezidentas premjero teikimu.