Konstitucinis Teismas praneša antradienį pradedantis nagrinėti bylą pagal Seimo paklausimą dėl išvados, ar vadinamoji Stambulo konvencija neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.
 |
| Asociatyvi Wesley Tingey/unsplash.com nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Seimas su prašymu įvertinti konvencijos nuostatas į KT kreipėsi praėjusių metų rudenį. Šiose nuostatose nagrinėjama lytis socialiniu aspektu, numatomos priemonės, kaip užkardyti smurtą prieš moteris dėl lyties.
„Pareiškėjas Seimas teigia, kad Konstitucinio Teismo išvada dėl to, ar nurodytos Konvencijos nuostatos atitinka Konstituciją, turėtų esminę reikšmę Seimui apsisprendžiant dėl dar 2018 m. Respublikos Prezidento Seimui pateiktos šios konvencijos ratifikavimo“, – nurodoma KT pranešime.
Seimas kreipimesi taip pat nurodė, kad Stambulo konvenciją praėjusių metų gegužės 10 d. ratifikavo Europos Parlamentas, kuris paragino valstybes nares, dar neratifikavusias šio dokumento, nedelsiant tai padaryti.
„Kadangi Lietuvos Respublikos visateisė narystė Europos Sąjungoje yra konstitucinė vertybė, tai, pasak pareiškėjo, suponuoja nuo šios narystės neatsiejamą Lietuvos įsipareigojimą dalyvauti, be kita ko, žmogaus teisių ir laisvių garantijų užtikrinimo sistemoje ir integruotis į ją“, – teigiama KT pranešime.
Seimas prašo KT išnagrinėti, ar Konstituciją atitinka konvencijoje vartojama sąvoka „lytis socialiniu aspektu“ (anglų k. gender). „<...> pasak pareiškėjo, vartojant tokį terminą „eliminuojami skirtumai tarp vyro ir moters lyčių“, dėl to nacionaliniai teisės aktai, apibrėžiantys vyro ir moters lytis pagal jų biologinę prigimtį, netenka reikšmės. Tad tokiomis Konvencijos nuostatomis, pareiškėjo teigimu, gali būti paneigiama iš Konstitucijos 38 straipsnio kylanti šeimos samprata, jos gali prieštarauti konstitucinei teisei nebūti diskriminuojamam dėl lyties ir neatitikti Konstitucijos 29 straipsnio“, – pabrėžia KT.
„Teismo išaiškinimas visiems laikams atsakys į konvencijos oponentų keliamas dvejones dėl tariamo Konvencijos neatitikimo Lietuvos Konstitucijai“, – pirmadienį paskelbė Lietuvos žmogaus teisių centras, kuris pabrėžė, kad dar praėjusių metų birželį kartu su „didele grupe nevyriausybinių organizacijų“ kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen bei kitus Seimo narius ir paragino „nešti Stambulo konvencijos klausimą į Konstitucinį Teismą“.