Išpuolius prieš vyrų šeimą rengianti kaimynė jaučiasi nebaudžiama, o policija nieko negali padaryti?

Kaip taip gali būti, kad homofobiškos kaimynės išpuolius kenčianti vyrų šeima nesulaukia Lietuvos policijos pagalbos?

Asociatyvi Martina Martinez/pexels.com nuotr.

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Tokį klausimą kelia į Vilnių atvykęs ir su gyvenimo draugu gyvenantis užsienietis. Nors vyras filmuoja ir įrašinėja, kaip greta esančiame bute įsikūrusi moteris apspjaudo jo buto duris, nuolat jas apmėto kiaušiniais, vartoja necenzūrinę leksiką, tačiau policija kaimynės esą nesugeba pažaboti. Jarmo.net kalbinti nevyriausybininkai įžvelgia aplaidų pareigūnų darbą ir svarsto, kad dėl siautėjančios užpuolikės elgesio turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tuo metu policijos atstovė teigia, kad užsienietis policijai nepateikė informacijos, jog išpuoliai prieš jį vykdomi būtent dėl priklausymo LGBTQ+ bendruomenei.

Triukšmauja, įžeidinėja, apspjaudo duris

Į jarmo.net kreipėsi į vyras (jo vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuris pasakojo, kad Vilniuje, Fabijoniškių rajone prieš 2 metus nusipirko butą ir jame apsigyveno, tačiau netrukus kilo konfliktas su kaimyne, mat ši, anot jo, greta esančiame bute rengė triukšmingus vakarėlius.

Pasak pašnekovo, viskas prasidėjo tuomet, kai į vieną vakarėlių net 2 kartus teko kviesti policijos pareigūnus. Nors jie liepė mažametį vaiką auginančiai kaimynei liautis triukšmavus, išvažiavus pareigūnams triukšmadarė nusprendė pati pasibelsti į vyrų šeimos namų duris. 

Asociatyvi Lietuvos policijos nuotr.

Užsienietis pasakojo, kad pokalbio metu supratusi, jog jis yra iš svečios šalies ir gyvena su kitu vyru, kaimynė ėmėsi įžeidinėjimų, išvadino juos „nenormaliais“.

Vyras tikino tai užfiksavęs ir išsaugojęs vaizdo įrašus.

Portalui jarmo.net viename iš perduotų įrašų girdisi ir tai, kaip minėta kaimynė šaukia „py*eras“.

„Ji nuolat kelia neramumus, mes jau daugiau nei 30 kartų kreipėmės į policiją“, – dėstė pašnekovas.

Policijai pranešta ir apie vieną incidentų, kai ta pati kaimynė užsipuolė vyrų porą lauke, šaukė, jog apkaltins juos pedofilija.

Pašnekovas stebėjosi tuo, kad nors kaimynės šeimoje auga mažametis, vaiko teisių apsaugos specialistai situacija esą nesidomi.

Išpuoliai prieš vyrų porą tęsiasi nepaisant to, kad apie juos pranešta policijai. Viename iš jarmo.net turimų vaizdo įrašų matyti, kad ta pati moteris apspjauna poros buto duris, jas tranko, apmėto kiaušiniais. Įvykius laiptinėje stebi pašaliniai asmenys.

Kaip teigė pašnekovas, jis su kaimyne net nebemėgina bendrauti, nes tai tiesiog bergdžias reikalas.

„Policija net nebenori vėl pas mus vykti“

Vyras taip pat aiškino, kad policijos pareigūnai „sako, jog nieko negali padaryti“, nes tai „tik“ viso labo vandalizmas, kuris traktuojamas kaip administracinis nusižengimas. Jis piktinosi, kad policija nesugeba sutramdyti išpuolius rengiančios kaimynės, o prašomi padėti pareigūnai liepia viską filmuoti ir atsiųsti.

„Policija net nebenori vėl pas mus vykti“, – savo mintimis dalijosi išpuolius patiriantis užsienietis.

Anot jo, pareigūnams nė motais, kad kaimynės elgesys yra sistemingas ir besitęsiantis, o šiuos veiksmus galima vertinti kaip pakurstytus ksenofobijos ir homofobijos.

Tiesa, kaip teigė vyras, policija yra jį informavusi, kad kaimynei skirta bauda, tačiau detalesnės informacijos esą nesuteikia, neatsiunčia ir jokių sprendimų, kitų tai patvirtinančių dokumentų.

Kartu su Lietuvos gėjų lyga (LGL) vyrų pora kreipėsi į prokuratūrą, tačiau praranda viltį, jog užpuolikė sulauks atitinkamo teisinio įvertinimo.

Išpuoliai tampa vis pavojingesni

LGL teisininkė Monika Antanaitytė jarmo.net komentavo, kad nors moteris ilgą laiką įvairiais būdais galimai tyčia kenkia, persekioja ir baugina kaimynystėje gyvenančių vyrų šeimą, tačiau LGL šiuo metu metu nėra žinoma, ar jai buvo pritaikytos administracinio poveikio priemonės.

Monika Antanaitytė | LGL/A.Didžgalvio nuotr.

„Tačiau jei buvo, akivaizdu, kad jos savo tikslo nepasiekė, nes jos veiksmai, kuriems atlikti dabar pasitelkiami ir papildomi asmenys, ilgainiui igauna vis pavojingesnes formas. Tai skatina nebaudžiamumo ir baimės atmosferą. Tikimės, kad šio asmens vykdytų veiksmų visuma bus tinkamai įvertinta ikiteisminio tyrimo metu“, – dėstė ji.

„Mes visvien ikiteisminį tyrimą nutrauksime“

Teisininkė paminėjo ir tai, kad nepaisant pakankamai išsamaus neapykantos nusikaltimų reglamentavimo įstatymo ir poįstatyminiu lygmeniu, pastebimos tęstinės neigiamos tendencijos.

„Pavyzdžiui, LGL ne kartą pasiekė informacija, jog pranešus apie neapykantos nusikaltimą naudojantis „ePolicija“ sistema ne visada sulaukiama grįžtamojo ryšio iš institucijų. Taip pat kvestionuotinas neapykantą patyrusių asmenų individualių poreikių vertinimas proceso metu, LGL pasiekia pranešimai, jog aukos nėra supažindinamos su pagalbos aukoms priemonėmis, nors to reikalauja pagal ES teisės aktus prisiimti įsipareigojimai. Taip pat dalis pranešimų liudija apie galimą pareigūnų išankstinį nusistatymą, pavyzdžiui, vienu atveju, susijusiu su homofobiniais grasinimais, LGBTIQ bendruomenei priklausančiam asmeniui atvykus į apklausą policijoje, policijos atstovės buvo pasakyta, jog „mes visvien ikiteisminį tyrimą nutrauksime“, – tikino M. Antanaitytė.

LGL atstovė prisiminė ir tai, kad praėjusių metų rugsėjo 28 d. LGL rengė protestą Vilniuje šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, kuomet dalis budėjusių pareigūnų nereagavo ar net juokėsi, kai organizuota priešiškai nusiteikusių asmenų grupė nešina mediniais kuolais apsupo LGBTQ+ protestuotojus. „Pareigūnų veiksmai šio įvykio metu kol kas lieka neįvertinti“, – apgailestavo M. Antanaitytė.

Anot jos, praėjusių metų pabaigoje LGL pasiekė žinia apie Vilniaus centre užpultą ir sumuštą gėjų porą. „Užpuolikai, be kita ko, šaukė, jog neva „Lietuva nepripažįsta LGBTI“, kas yra tarsi aliuzija į vis dar Lietuvoje nepanaikintą „LGBTI propagandos draudimo“ nuostatą, jau nekalbant apie nepriimtus įstatymus, kurie pripažintų, apsaugotų ir gerbtų šeimų įvairovę ir lygybę. Turbūt sunku būtų paneigti, jog neigiamą įtaką daro ir prie neigiamų visuomenės nuostatų formavimo prisideda ir tai, jog strateginiai Lietuvos dokumentai žmogaus teisių ir lygių galimybių srityje neatliepia LGBTIQ įtraukties klausimų, arba juos integruoja tik labai nedidele apimtimi“, – komentavo M. Antanaitytė.

Mano, kad elgesį reikėtų vertinti rimčiau

Su išpuolius patiriančio užsieniečio pasakojimu supažindintas Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas Artūras Rudomanskis jarmo.net komentavo, kad jeigu informacija apie išpuolius rengiančią niekadėją yra tiksli, tai peršasi mintis, jog policijos pareigūnai netinkamai vykdo savo funkcijas.

Artūras Rudomanskis | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr.

„Valstybės institucijos, o ypatingai policija kalba apie tai, kad trūksta darbuotojų. Šis trūkumas lemia nekokybišką darbą. Galbūt stengiamasi nepradėti daugiau ikiteisminių tyrimų? Manau, kad ši situacija gali susiklostyti tuomet, jeigu pareigūnai mato, kad besikreipusieji nepakankamai žino savo teises, dėl to esą gal neskųs priimamų sprendimų.

Policijos veiksmus galima apskųsti prokuratūrai, o jeigu ji irgi nusprendžia nieko nesiimti, tuomet – aukštesniam prokurorui arba teismui“, – dėstė A. Rudomanskis.

Pasak jo, šioje situacijoje stebina tai, kad nors policijai pateikti įrodymai (vaizdo įrašai, kiti duomenys), tačiau pareigūnai nesiima tokių veiksmų, kuriais realiai būtų užkardomi išpuolius rengiančios kaimynės veiksmai.

„Policija turėtų ypatingai atsakingai vertinti tokius atvejus, kai žmonės patiria išpuolius, nes yra užsieniečiai arba LGBTQ+ asmenys. Toks elgesys turėtų būti traktuojamas kur kas rimčiau nei administracinis nusižengimas – aprašomas kaimynės elgesys atitinka Baudžiamojo kodekso uždraustus veiksmus“, – aiškino A. Rudomanskis.

Policija registravo 21 pranešimą

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja jarmo.net komentavo, kad nukentėjusysis nepateikė duomenų, jog kaimynė išpuolius rengia dėl to, nes jis yra homoseksualus užsienietis.

Asociatyvi Lietuvos policijos nuotr.

Ji patvirtino, kad policijos registruojamų įvykių registre išties dėl šių įvykių užregistruotas 21 pranešimas. „Pradėtos administracinio nusižengimo teisenos arba priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, – paklausus, ar pareigūnai yra priėmę kokius nors procesinius sprendimus, komentavo J. Samorokovskaja.

Pasidomėjus, ar dėl kaimynės, auginančios mažametį vaiką, nusižengimų informacija buvo perduota vaiko teisių sergėtojams, ji atsakė: „Pagal galiojančius teisės aktus apie įvykius susijusius su nepilnamečiais asmenimis policija perduoda atitinkamai tarnybai“.

O komentuodama klausimą, ar užsienietis buvo informuotas apie kaimynės atžvilgiu priimtus policijos sprendimus, J. Samorokovskaja atsakė: „Asmeniui visada išsiunčiami el. paštu pranešimai apie priimtus sprendimus prie kiekvieno įvykio, kuris užregistuotas, taip pat jei asmuo kriepiasi su atskiru prašymu apie konkrečių įvykių priimtus sprendimus – atsakymas pateikiamas“.