Vaivorykštės spalvų Panevėžio kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ logotipe naudoti neleidusi Stasio Eidrigevičiaus menų centro direktorė sulaukė teisinio įvertinimo. Liepusi neerzinti Panevėžio miesto mero LGBTQ+ vėliavos spalvomis, įstaigos vadovė pažeidė įstatymą. Taip savo sprendimu konstatavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT).
 |
| Asociatyvi William Fonteneau/unsplash.com nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Sprendimą dėl Stasio Eidrigevičiaus menų centre, esančiame Panevėžyje, taikytos galimos diskriminacijos LGKT priėmė vasario 6 d.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, pavaduojanti lygių galimybių kontrolierę, Edita Žiobienė įspėjo centrą dėl Lygių galimybių įstatymo nuostatų pažeidimo.
Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas teismui.
 |
| Edita Žiobienė | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
Menininkas Saulius Leonawičius, dirbęs „Pragiedrulių“ centre, tarnybai pateiktame skunde rašė, kad praėjusių metų rugsėjo 4 d. kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ Stasio Eidrigevičiaus menų centro direktorė pareikalavo kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ logotipe, skirtame Panevėžio miesto gimtadienio eisenos transparantui, nenaudoti vaivorykštės spalvų.
Pasak pareiškėjo S. Leonawičiaus, vaivorykštės spalvomis centro darbuotojai ketino pranešti, kad kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ yra atviras LGBTQ+ žmonėms, taip pat išreikšti solidarumą su Panevėžyje gyvenančiais LGBTQ+ žmonėmis.
Anot pareiškėjo, vadovė, motyvuodama, kad vaivorykštės spalvos papiktins Panevėžio miesto merą ir pakenks kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ santykiams su Panevėžio miesto savivaldybe, pareikalavo nenaudoti šių spalvų kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ logotipe.
Raštu („facebook“ pokalbyje) ir žodžiu (girdint 2 darbuotojams) direktorė argumentavo, kad Panevėžyje išreikšti atvirumą LGBTQ+ žmonėms yra „dar ne laikas“, kad darbuotojai turi „neerzinti liūto“, „bijoti mero“, nes jis yra mus „maitinanti ranka“.
Kaip dėstė S. Leonawičius, reaguojant į šį reikalavimą, kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ darbuotojai pagamino „negatyvinį“ vaivorykštės variantą, sudarytą vien iš tamsių spalvų.
.jpg) |
| Saulius Leonawičius | Mildos Paužolytės nuotr. |
Kaip rašoma LGKT sprendime, norėdami apginti teisę spręsti, kaip reprezentuoti save, savo vertybes, atvirumą ir gerą valią LGBTQ+ bendruomenei, pareiškėjo teigimu, kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ darbuotojai pareiškė: „Mes nesutinkame, kad „Pragiedruliai“ neturi teisės išreikšti atvirumo LGBTQ+ žmonėms ir pranešti jog yra jie kviečiami, laukiami ir kad centre jie gali jaustis saugūs. Mes nesutinkame, kad Panevėžyje dar ne laikas pranešti apie LGBTQ+ žmonių egzistavimą šiame mieste, apie tai, kad jiems neturi būti grasinama ar prieš juos smurtaujama, tapatybės pagrindu. Mes nesutinkame, kad „Pragiedrulių“ darbuotojai dėl savo pozicijos LGBTQ+ atžvilgiu gali būti bauginami miesto mero pykčiu ar savivaldybės nemalone. Mes nesutinkame, kad Islandijos-Lichtenšteino-Norvegijos fondo finansuotame „Pragiedrulių“ projekte priimant sprendimus reikia baimintis prarasti savivaldybės finansinę paramą. Mes nesutinkame, kad atvirumą LGBTQ+ žmonėms ir paramą jų teisėms turime reikšti „kitais būdais“, tokiais kurie mažiau trukdytu miesto valdžios ideologinėms ar vertybinėms nuostatoms. Mes tikimės, kad šie draudimai nėra Panevėžio miesto mero ir savivaldybės pozicija ir negali būti įvardinti kaip homofobiški, diskriminuojantys ir netolerantiški LGBTQ+ žmonėms. Mes tikime, kad Panevėžys gali būti šiuolaikiškas Europietiškas miestas, kuriame LGBTQ+ žmogus gali jaustis saugus ir gerbiamas šio miesto valdžios“.
Praėjusių metų spalio 18 d. lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė kreipėsi į Stasio Eidrigevičiaus menų centrą prašydama pateikti paaiškinimą ir atsakyti į klausimus.
Lapkričio 3 d. buvo gautas menų centro raštas, kuriuo LGKT buvo informuota, jog, kadangi lygių galimybių kontrolierės paklausime nenurodyti pareiškėjo duomenys, yra sudėtinga tinkamai atsakyti į lygių galimybių kontrolierės pateikiamus klausimus, nes nėra aišku, ar pareiškėjas skunde nurodo aplinkybes ir įvykius, kuriuose betarpiškai pats dalyvavo, ar tik aplinkybes ir įvykius, apie kuriuos sužinojo iš kitų asmenų pasakojimų ir įvykių ar aplinkybių interpretavimo.
„Siekdamas padėti lygių galimybių kontrolierei objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes, Centras daro pagrįstą prielaidą, kad pareiškėjas yra S. Remdamasis tokia prielaida, Centras teikia savo paaiškinimus ir kitą informaciją, kuri neabejotinai įrodo, kad jokių tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos ar bet kokių kitų pareiškėjo teisių pažeidimų objektyvių faktų nėra ir nebuvo“, – rašoma Stasio Eidrigevičiaus menų centro atsakyme, kuriame taip pat nurodoma, kad skunde pateikta vykusios diskusijos versija neatitinka realiai vykusios diskusijos turinio ir faktinių aplinkybių.
Pasak centro vadovybės, buvo iškeltas tikslas Panevėžio miesto šventės eisenos metu pristatyti organizaciją ir jos veiklas.
„Pareiškėjas pareiškė, kad LGBTQ+ simbolika bus tam tinkama. Pareiškėjo pareiškimas buvo svarstomas, buvo diskutuojama. Diskusijos metu buvo išdiskutuota ir priimtas neformalus kolektyvinis sprendimas (nuomonė), kad LGBTQ+ simbolika niekaip neatspindi įstaigos paskirties, veiklų, tikslų ir identiteto. Centro ir jį konsultuojančių rinkodaros specialistų manymu, būtent logotipo formos ir spalvų neutralumas ir pabrėžia, bei „neša žinią“, kad Pragiedruliai yra kūrybos centras visiškai atviras visiems, nesitapatinantis su jokia politine, socialine, profesine, seksualine ar kt. grupe ir nepropaguojantis jokios konkrečios ideologijos, bei neatstovaujantis jokios konkrečios grupės ar asmens interesų. Tuo tarpu, Pragiedrulių logotipe patalpinus LGBTQ+ simboliką (kaip to kategoriškai reikalavo Pareiškėjas), būtų neabejotinai ir nedviprasmiškai parodytas Pragiedrulių ryšys su LGBTQ+ bendruomene, jos interesais ir pan., t. y. akivaizdžiai būtų vizualiai akcentuoti tik vienos visuomenės grupės interesai bei Pragiedrulių ryšys su ja, kuo neabejotinai būtų pažeisti kitų socialinių grupių ar asmenų, priklausančių kitoms grupėms, interesai“, – dėstoma centro atsakyme, kuriame pabrėžiama, kad „būtent dėl tokių veiksmų, atsirastų objektyvūs, kitų (ne LGBTQ+) visuomenės grupių ar asmenų diskriminacijos požymiai ir apraiškos“.
Pasisakyta ir apie centro vadovės frazes, kurios cituojamos skunde. Centro atsakyme teigiama, kad citatos neatitinka tikrovės ir realių faktų.
„Pareiškėjas kai kurias frazes išėmė iš konteksto, interpretavo, priskyrė ne tiems asmenims, kurie juos pasakė, arba jis netinkamai suprato ir/ar vertino (klydo). Aptarinėti neformalaus bendravimo frazes ar žodžius, juos komentuoti, aiškinti (ar aiškintis dėl jų) nebūnant jų autoriumi yra neatsakinga ir to daryti Centras neketina“, – teigiama atsiliepime.
S. Leonawičius, kreipdamasis į tarnybą, informavo, kad savo buvusioje darbovietėje (skundo pateikimo metu darbo santykiai jau buvo nutrūkę) patyrė diskriminaciją iš tuometinio darbdavio dėl savo įsitikinimo ar pažiūrų.
Tarnyba savo sprendime konstatavo, kad objektyvių priežasčių neatsižvelgti į darbuotojo siūlymus ir norą naudoti tam tikrą simboliką (spalvas) nebuvo, o argumentai, grindžiantys kitų spalvų pasirinkimą (draudimą pasirinkti norimas spalvas, išreiškiančias Pareiškėjo pažiūras/įsitikinimus), paremti galima grėsme sulaukti nemalonumų.
„<...> būtent skundžiamasis asmuo, šiuo atveju – Centras, turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. Išnagrinėjus Centro pateiktą informaciją dėl Pareiškėjo skundo, nėra pagrindo teigti, kad Centras pateikė pakankamai duomenų, kurie leistų paneigti Pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes, juo labiau kad Pareiškėjas pateikė pakankamai aiškius įrodymus, susijusius su logotipo spalvų parinkimo procesais ir konkrečiu susirašinėjimo turiniu. Šiuo atveju pastebėtina, kad Pareiškėjas į mažiau palankią padėtį pateko norėdamas išreikšti savo įsitikinimus ir/ar pažiūras darbo aplinkoje ir bendraudamas su savo tiesiogine vadove“, – konstatuojama LGKT sprendime.
E. Žiobienė nusprendė įspėti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą dėl Lygių galimybių įstatymo nuostatų pažeidimo.
Taip pat skaitykite: