Popiežiui Pranciškui praėjusių metų gale leidus laiminti tos pačios lyties poras, Julius ir Jonas, gėjų pora iš Vilniaus, norėtų palaiminimą gauti Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje – abu vaikinai yra tikintys ir myli Palangą – tačiau kurorto klebonas Kęstutis Balčiūnas jiems aiškumo nesuteikia.
 |
| Kęstutis Balčiūnas | „Palangos tilto“ nuotr. |
-modified.png)
Paklaustas, ar po Katalikų Bažnyčios vadovo sprendimo jis laimins gėjų poras, klebonas vengė tiesaus atsakymo ir ragino „Palangos tiltą“ skaityti Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) pranešimą šiuo klausimu. Jis buvo paskelbtas sausio 11 dieną.
„Jame viskas aiškiai pasakyta, jame viskas atsakyta. Kol kas dar iki galo neperskaičiau ir aš jo. Pagal Vatikano nurodymus aš laikausi Lietuvos Vyskupų Konferencijos sprendimų,“ – „Palangos tiltui“ sakė K. Balčiūnas. Skaitykite visą straipsnį naujame laikraščio „Palangos tiltas“ numeryje.
„Žodžiu biški įkišk, bet giliai nekišk“
Į LVK pranešimą jo kolega, Audrius Mikitiukas, klebonas iš Kauno, taip reagavo socialiniame tinkle Facebook: „Žodžiu biški įkišk, bet giliai nekišk. Duoda Fernandesas (Popiežius – aut.) padauža ir padūkėlis. Palaimini bet nepritari, palaimini bet nepateisini. Melskimės už erezijas ir blogio legalizavimą ir laiminimą.“
Lietuvos vyskupai sako, kad daug aistrų katalikų pasaulyje sukėlusį popiežiaus sprendimą pastoraciškai apmąstyti reikia daugiau laiko.
„(Toks sprendimas) negali būti interpretuojamas kaip doktrininis prieštaravimas, nes dokumentas yra aiškus, jame klasikiniu būdu aptariami santuokos ir lytiškumo klausimai. Deklaracijoje yra keletas neginčijamų formuluočių, kurios nepalieka jokių abejonių...Šioje deklaracijoje tvirtai laikomasi tradicinio Bažnyčios mokymo apie santuoką ir neleidžiama jokių liturginių apeigų ar į liturgines apeigas panašių palaiminimų, kurie galėtų sukelti painiavą.“ Nereguliarioje situacijoje esančių porų atžvilgiu veikiama „oficialiai neįteisinant jų statuso ir niekaip nekeičiant Bažnyčios ilgaamžio mokymo apie santuoką,“ – sako vyskupų pranešimas.
Lieka neaišku, kaip vykdys praktiškai
Kalbėdama apie praktinį Popiežiaus sprendimo įgyvendinimą, Lietuvos Vyskupų Konferencija siūlo teikti trumpus ir paprastus pastoracinius (ne liturginius ar ritualizuotus) palaiminimus nereguliariose situacijose esančioms poroms (ne sąjungoms), pabrėžiant, kad tai yra liturginės formos neturintys palaiminimai, kuriais nei šioms situacijoms pritariama, nei jos pateisinamos.
„Tokių Tikėjimo mokymo dikasterijos dokumentų kaip Fiducia supplicans taikymas, apimant praktinius aspektus, gali pareikalauti daugiau ar mažiau laiko, atsižvelgiant į vietines aplinkybes ir kiekvieno diecezinio vyskupo su savo vyskupija atliekamos įžvalgos. Kai kur nekyla jokių sunkumų juos nedelsiant taikyti, o kitur reikia susilaikyti nuo naujovių, kartu skiriant tiek laiko, kiek reikia jų skaitymui ir aiškinimuisi,“ – sakoma pranešime.
Spręs kiekvienas kunigas?
Vyskupų konferencija pastebi, kai kurie vyskupai pareiškė, kad kiekvienas kunigas gali vadovautis savo įžvalga, bet šiuos palaiminimus gali teikti tik privačiai.
„Visa tai nekelia problemų, jei tai išreiškiama su derama pagarba paties popiežiaus pasirašytam ir patvirtintam tekstui, kartu stengiantis kaip nors priimti tame tekste esančius apmąstymus. Kiekvienas vietinis vyskupas dėl savo tarnystės visada turi įžvalgos galią in loco, konkrečioje vietoje, kurią jis pažįsta geriau nei kiti, nes ten yra jo kaimenė. Apdairumas ir dėmesys bažnytinei aplinkai bei vietinei kultūrai galėtų numatyti įvairius dokumento taikymo būdus, bet neturi visiškai ar galutinai neigti šio, kunigams siūlomo kelio,“ – sako pranešimas.
Kelių sekundžių palaiminimai be ritualo ar Palaiminimų apeigyno
Konferencija sako, kad „pastoraciniai palaiminimai“ visų pirma turi būti labai trumpi, kad juos būtų galima aiškiai atskirti nuo liturginių ar ritualizuotų palaiminimų. Tai kelių sekundžių palaiminimai be ritualo ar Palaiminimų apeigyno. Jei du žmonės ateina drauge prašyti tokio palaiminimo, paprasčiausiai prašoma Viešpaties ramybės, sveikatos ir kitų gerų dalykų abiem jo prašantiems žmonėms. Taip pat prašoma, kad jie gyventų iki galo būdami ištikimi Kristaus Evangelijai, kad Šventoji Dvasia išlaisvintų šiuos du žmones nuo visko, kas neatitinka dieviškosios valios ir ką reikia apvalyti.
Bažnyčia praktikuoja atskirus palaiminimus žmonėms
Telšių vyskupijos kurija, paklausta, ar jau sulaukė homoseksualių žmonių prašymų dėl palaiminimų, konkrečiai „Palangos tiltui“ taip pat neatsakė.
„Jau apie dešimtmetį Bažnyčia Lietuvoje praktikuoja atskirus palaiminimus tiems žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių (pvz. sunki nuodėmė, gyvenimas be Santuokos sakramento, homoseksualūs santykiai) negali priimti šv. Komunijos. Tie žmonės atsistoja į tą pačią eilę, kaip ir priimantieji šv. Komuniją, tačiau, priėję prie kunigo, parodo, jog negali priimti šv. Komunijos, bet trokšta palaiminimo. Kunigai visuomet maloniai teikia privatų individualų palaiminimą, neklausinėdami žmogaus apie jo moralinę būseną. Šis palaiminimas turi tą patį tikslą, apie kurį kalba popiežius – paskatinti žmogų nelikti pasyviai netvarkingoje savo gyvenimo būsenoje, bet siekti, kad tas palaiminimas taptų postūmiu savo gyvenimą derinti pagal Dievo valią. Tokie palaiminimai visiems prašantiems teikiami kiekvienose šv. Mišiose,“ – sako Telšių vyskupijos kurijos atsakymas.
O jeigu kunigas nesutiks laiminti tokių porų?
„Dar neteko sutikti kunigo, kuris atsisakytų melstis už nusidėjėlių atsivertimą arba atsisakytų melsti išlaisvinimo iš nuodėmių toms poroms, kurios, pripažindamos savo vargingumą, šaukiasi Aukščiausiojo pagalbos. Paprastai kunigas tą daro per kiekvieną išpažintį. Čia viskas tas pats, tik tai nėra išpažintis, bet įžanga į gyvenimo būdo pasikeitimą ir atsivertimą. Vadovaudamasis popiežiaus nuorodomis, kunigas privalo atsisakyti laiminti tas poras, kurios tokio „palaiminimo“ dėka nori nutildyti savo sąžinės balsą ar kokiu nors būdu bent sau siekia „įteisinti“ netvarkingus santykius. Vatikano deklaracija, paremta ir popiežiaus autoritetu, sulaukė daug dėmesio dėl žiniasklaidos skandalingų antraščių,“ – sako Telšių vyskupijos kurija.
Šis tekstas pirmą kartą buvo publikuotas leidinyje „Palangos tiltas“ ir portale jarmo.net perpublikuotas redakcijos sutikimu