Lietuvos kurčiuosius įkvėpė garsiausias pasaulyje kurčias reperis: dalinosi žiniomis scenoje ir dovanojo pasirodymą su D. Vaitiekūnu

Pirmasis kurčiasis pasaulyje, sulaukęs didelio pripažinimo ir išleidęs albumą su tarptautine įrašų kompanija „Warner Music“ įkvėpimu dalijosi su Lietuvos kurčiųjų bendruomene. Suomis Marko Vuoriheimo, muzikos pasaulyje prisistatantis Signmark vardu, trumpam į Lietuvą užsuko, kad savo žinias perduotų kurtiesiems, projekte „Mes taip nesitarėm“ kuriančius dainas su menininku Dominyku Vaitiekūnu, rašoma pranešime spaudai.

Signmark projekte | „Mes taip nesitarėm“/Arno Dambrausko nuotr.

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Kurti muziką paskatino pyktis dėl požiūrio į kurčiuosius

Visą gyvenimą negirdintis reperis Sigmnark dar vaikystėje parodė savo susidomėjimą muzika, sėdėdavo seneliui ant kelių, kai šis grodavo pianinu. Tačiau jo šeima priekaištavo, kad ji skirta tik girdintiesiems. Vis dėlto nerti į muziką Signmark paskatino įvykis klube, kai garsų vibracijų vedamas jaunas vyras ėmė šokti ir gestais imituoti dainą „Coco Jamboo“ – šokančio kurčiojo vaizdas nepatiko trims vaikinams, kurie Signmark išvadino beždžione ir sumušė, o policija kurčiąjį išvedė iš klubo kaip incidento kaltininką.

Iš karto po to suomis ėmė kurti tekstus dainoms, kur dalijosi kurčiuosius lydinčiais iššūkiais. Nuo tol praėjo 20 metų, o per tą laiką jis išleido 4 albumus, sėkmingai pasirodė nacionalinėje Suomijos „Eurovizijos“ atrankoje, dalyvavo šokių projekte ir nuolat keliauja po pasaulį, kur susitinka su kurčiųjų bendruomenėmis.

Signmark | Anthony Arroseres nuotr.

„Muzika man atvėrė labai daug durų, supažindino su nuostabiais žmonėmis ir suteikė supratimą, koks esu laimingas. Kai viską pradėjau, ir aš pats, ir kiti galvojo, kad tai yra neįmanoma. Bet dabar galiu pasakyti, kad viskas įmanoma – tikėkite savimi“, – sako Signmark.

Kurčiojo sukurtą repą atliko D. Vaitiekūnas

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenės nariai su garsiu atlikėju susitiko Vilniaus A. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje. Auditorija čia išgirdo ne vien neeilinę istoriją, bet ir gyvą pasirodymą, kurį padėjo atlikti D. Vaitiekūnas.

„Kelios dienos iki susitikimo Signmarko paklausiau, gal sutiktų atlikti vieną kūrinį. Gavau atsakymą, kad jis repuoja tik su gyvu įgarsinimu ir vienintelis būdas šį prašymą įgyvendinti – man išmokti jo dainą. Tad nieko kito neliko“, – neįprasta patirtimi šypsodamasis dalijasi D. Vaitekūnas. 

Jo pradėtas projektas „Mes taip nesitarėm“ Signmarką ir atvedė į Lietuvą, kad šis padėtų kurtiesiems projekto dalyviams kurti muziką bei pasirodymus.

Signmark Lietuvoje | Projekto „Mes taip nesitarėm“ nuotr.

„Siekiu kurčiųjų įsitraukimo į veiklas, kad jie priimtų, jog kaip mažuma turi bendradarbiauti su girdinčiaisiais, siekiant rezultatų ir didesnių auditorijų. Kurtieji turi patikėti savimi ir tuo, ką daro. Bus žmonių, kurie sakys, kad nepavyks, bet kurčiuosius raginu palaikyti vieniems kitus. Nelikite vieni, nelikite užsidarę kambaryje – mes turime eiti į viešumą“, – akcentuoja atlikėjas.

Signmark užsiima ne tik muzikine karjera, bet ir siekia, kad kurtiesiems būtų kuo paprasčiau įsilieti į girdinčiųjų pasaulį. Dėl to jis aplankė per 60 pasaulio valstybių, kur savo istorija dalinasi ir tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Jungtinės Tautos.

Anot aktyvisto, reikia kelių dalykų, siekiant geresnio kurčiųjų bendruomenės įsiliejimo į visuomenė: „Svarbu kurtiesiems suteikti prieinamas vertėjų paslaugas, siekianti paprastesnės komunikacijos. Antras dalykas – sutetikti kurtiesiems galimybes įsitraukti į įvairias viešas veiklas, pavyzdžiui dalyvauti televizijos projektuose, filmuotis reklamose, kurias pamatytų daug žmonių.“

Scenine patirtimi dalijosi dirbtuvėse

Kelioms dienoms Lietuvoje apsilankęs Signmark Kauno kultūros centre surengė dirbtuves su projekto „Mes taip nesitarėm“ dalyviais, kur davė įvairių sceninių ir muzikos kūrybos patarimų. Suomių atlikėjas sakė nustebęs, kad kurti muziką atvyko kurtieji ir neprigirdintieji nuo 16 iki 66 metų.

Organizatorių nuotr.

„Jaučiuosi nuostabiai. Man labai svarbu, kad galiu dalintis savo žiniomis su kurčiaisiais, nes turime daug bendro. Buvo įdomu pamatyti skirtingus projekto dalyvių įgūdžius. Mėgstu rasti dalykus, kuriuose žmonės yra geri ir jaučiu, kad čia yra tikrų deimantų – kitą kartą bus galima poliruoti ir padėti jiems blizgėti. Rezultatai bus nuostabūs“, – šypsosi Signmark, projekto „Mes taip nesitarėm“ dalyviams ketinantis suteikti ir daugiau praktinių žinių.

Organizatorių nuotr.

Su Lietuvos kurčiaisiais suomis bendravo tarptautiniais gestais, bet pastebėjo ir lietuvių gestų kalbos išskirtinumą: „Yra daug panašumų, kaip mes komunikuojame, bet ypač lyginant su pietų ar vakarų Europa – jūsų gestų kalba unikali, nors tai sunku apibūdinti, tiesiog turi tai pamatyti.“

Susitikimas su atlikėju Signmark | Arno Dambrausko nuotr.

Į Lietuvą kurčiąjį reperį pakvietęs D. Vaitiekūnas džiaugiasi, kad atlikėjas dalyviams suteikė neįkainojamos patirties. „Signmark įnešė naujų spalvų į mūsų kūrybinį procesą ir dalyviams padovanojo ne vien žinias, bet ir įkvėpė nesustoti“, – pažymi D. Vaitiekūnas.

Kurčiųjų kūryba sulaukia vis daugiau palaikymo

Projektas „Mes taip nesitarėm“ jau ketvirtus metus plečia veiklą. Šiemet ruošiamasi kurti naujas dainas ne vien su vietiniais, bet ir tarptautiniais lektoriais, o rudenį naujus kūrinius interaktyviai, pasitelkiant pojūčius sustiprinančias technologijas, pristatyti visuomenei.

Organizatorių nuotr.

D. Vaitiekūnas džiaugiasi, kad kurčiųjų kūryba sulaukia vis daugiau dėmesio bei privačių rėmėjų. Vienu tokių neseniai tapo Andrius Mamontovas, padovanojęs reikalingos technikos.

„Su komanda siekiame, kad kurčiųjų sukurta ir atliekama muzika būtų patraukli visiems bei turime tikrai ambicingų planų ne tik šiems metams. Todėl labai vertiname kiekvieno žmogaus, verslo ar viešojo sektoriaus įnašą į mūsų didelius tikslus“, – sako projekto iniciatorius.

Projektas „Mes taip nesitarėm“ | Arno Dambrausko nuotr.

Socialinį projektą „Mes taip nesitarėme“ vykdo D. Vaitiekūno įkurta VšĮ „Liūdni slibinai“, bendradarbiaudama su Lietuvos kurčiųjų draugija ir kitomis organizacijomis. Finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Organizacija „Nordic Coutry Point“ ir Švedijos – Lietuvos bendradarbiavimo fondas.