JAV užvirė aršūs debatai dėl socialinių tinklų turinio ribojimo: siekia valdyti ir cenzūruoti LGBTQ+ bendruomenę ar apsaugoti vaikus?

Socialinių tinklų „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „X“, „Snap“ ir „Discord“ vadovai trečiadienį JAV Senate, aptardami vaikų išnaudojimo internete atvejus, diskutavo apie Vaikų saugos internete įstatymą, kuriuo tariamai siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo virtualiai sukeliamo pavojaus. Tačiau pats įstatymo projektas sulaukė ir dalies LGBTQ+ aktyvistų bei organizacijų kritikos – žmogaus teisių ekspertai baiminasi, kad Respublikonų partija teisės aktu pasinaudos tam, kad „queer“ jaunimui uždraustų peržiūrėti su LGBTQ+ tema susijusį turinį.

Asociatyvi Denin Lawley/unsplash.com nuotr.

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Socialinės medijos aukų teisės centro teisininkė Laura Marquez-Garrett teigė, kad įstatymo pataisos padėtų užtikrinti vaikų apsaugą nuo galimo LGBTQ+ politikų piktnaudžiavimo. Tačiau ne pelno siekiančios organizacijos „Fight for the Future“ direktorius Evanas Greeris aiškino, kad projektu būtų prieštaraujama JAV Konstitucijai, nes juo ketinama pažeisti žodžio laisvę cenzūruojant LGBTQ+ turinį.

Asociatyvi Mercedes Mehling/unsplash.com

Kelia grėsmę psichinei sveikatai

Visuotinai sutinkama, kad socialiniai tinklai gali neigiamai paveikti jaunų žmonių psichinę sveikatą. Praėjusiais metais JAV generalinis chirurgas dr. Vivek H. Murthy paskelbė dokumentą, kuriame atkreipė dėmesį į tai, kad jaunimui socialiniuose tinkluose pateikiamos informacijos intensyvumas ir tipas gali sukelti „didžiulį pavojų“ psichinei sveikatai.

„Vaikai ir paaugliai socialiniuose tinkluose dažniausiai susiduria su ekstremaliu, netinkamu ir žalingu turiniu, o tie, kurie šiuose socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau nei 3 valandas per dieną, susiduria su dvigubai didesne prastos psichinės sveikatos rizika, įskaitant depresijos ir nerimo simptomus“, – teigiama Generalinio chirurgo ataskaitoje apie socialinius tinklus ir jaunimo psichinę sveikatą.

Socialinių tinklų turinys ir net jų dizainas taip pat gali lemti tai, kad kai kurie jauni žmonės tampa nuo jų priklausomi, patiria žemą savivertę, susiduria su žalingo elgesio rizika, priduriama ataskaitoje.

Siekis – apsaugoti vaikus?

Teigiama, kad siūlomu įstatymo projektu mėginama pažaboti socialinių tinklų sukeliamą žalą. Teisės aktą palaikantys politikai teigia reikalaujantys, kad internetinės platformos imtųsi priemonių, jog būtų užkirstas kelias turinio, skatinančio psichinės sveikatos sutrikimus (pvz., valgymo sutrikimus, narkotikų vartojimą, savęs žalojimą, seksualinę prievartą ir patyčias), plitimui.

Be to, įstatymo projektu būtų reikalaujama, kad socialinių tinklų platformos pateiktų JAV federalinei Vyriausybei metines ataskaitas, kuriose būtų pateikta išsami informacija apie nepilnamečius vartotojus, taip pat vidinius veiksmus, kurių jos ėmėsi siekdamos apsaugoti nepilnamečius nuo internetinės žalos.

Kas palaiko įstatymo projektą?

Šį įstatymą palaiko dvi – tiek Demokratų, tiek Respublikonų – partijos, įskaitant JAV Prezidentą Joe Biden‘ą, lesbietę senatorę Tammy Baldwin, taip pat už LGBTQ+ teises pasisakančią senatorę Amy Klobuchar ir senatorę Elizabeth Warren.

Teisės aktą taip pat remia tokios organizacijos kaip „Common Sense Media“, „Fairplay“, „Design It For Us“, „Eating Disorders Coalition“, Amerikos psichologų asociacija ir Amerikos pediatrų akademija.

„Šis projektas iš esmės yra cenzūros įstatymas“

Tačiau nors translyčių jaunuolių tėvai ir daugybė LGBTQ+ teises palaikančių organizacijų sutinka, kad socialinė žiniasklaida gali neigiamai paveikti jaunų žmonių psichinę sveikatą, daugelis šių organizacijų ir aktyvistų vis dėlto nepritaria pataisoms.

„Šis projektas iš esmės yra cenzūros įstatymas“, – „LGBTQ Nation“ sakė „Woodhull Freedom Foundation“ organizacijos vyriausioji pareigūnė Mandy Salley.

„Jei jis bus priimtas dabartinė forma, manome, kad įstatymas kiekvienam kliudys pasiekti informaciją internete ir neigiamai paveiks daugelį bendruomenių, kurios jau dabar yra cenzūruojamos internete, įskaitant sekso terapeutus, sekso paslaugų teikėjus, lytiškumo ugdytojus ir plačiąją LGBTQ+ bendruomenę. Mūsų žmogaus teisės į saviraiškos laisvę negali būti ignoruojamos tariamo „saugumo“ internete naudai“, – pridūrė ji.

Asociatyvi Alexander Grey/unsplash.com nuotr.

Įstatymą pateikė anti-LGBTQ+ politikė

LGBTQ+ teisių organizacijos nerimauja, kad dalis įstatymo projekte numatytų nuostatų, kurios suteiktų teisę prokurorams atlikti tyrimus, išduoti šaukimus, reikalauti dokumentų ir pateikti civilinius ieškinius prieš bet kokias platformas, esą „keliančias grėsmes“, suteiktų galimybę piktnaudžiauti galia tiems respublikonų politikams, kurie LGBTQ+ tapatybę vadina žalinga psichine liga. 

Esą tai leistų cenzūruotų su LGBTQ+ teisėmis susijusį interneto turinį ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn platformas, kurios suteikia prie šios informacijos prieigą.

Praėjusių metų liepos mėnesį leidinyje „Teen Vogue“ skaitmeninių teisių apžvalgininkė Sarah Philips rašė, kad siūlomas įstatymo projektas „įgalina valstybės generalinius prokurorus būti pagrindiniais arbitrais, sprendžiant, kas yra gerai ar blogai vaikams. Jei valstijos generalinis prokuroras tvirtina, kad informacija apie lytį <...> ar abortų priežiūrą gali sukelti vaikui depresiją ar nerimą, jis gali paduoti į teismą programėlę ar svetainę, kuri nepašalino to turinio“.

Straipsnio autorė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad patį įstatymo projektą pristatė prieš LGBTQ+ teises pasisakanti senatorė Marsha Blackburn, kuri teigė, kad vienas iš svarbiausių pateikiamo teisės akto prioritetų yra apsaugoti vaikus nuo „šios kultūros (LGBTQ+, – jarmo.net) translyčių asmenų“.

Asociatyvi Alexander Grey/unsplash.com nuotr.

„(Socialiniai tinklai, – jarmo.net) yra ta vieta, kurioje vaikai yra indoktrinuojami“, – praėjusių metų rugsėjį M. Blackburn kalbėjo krikščionių organizacijai „Family Policy Alliance“.

M. Blackburn biuras leidiniui „LGBTQ Nation“ dėstė, kad šis jos komentaras buvo „ištrauktas iš konteksto“ ir esą nėra susijęs su šiuo įstatymo projektu.

„Pataisos nėra nukreiptos į jokį asmenį ar bendruomenę, nėra skirtos joms cenzūruoti“, – įtikinėjo ji.

Bijo, kad socialiniai milžinai imsis perteklinių priemonių

„Mes visiškai sutinkame, kad didelės technologijų platformos ir kapitalistinis verslo modelis, kurį jos taiko, daro tikrą žalą ir ypač kenkia LGBTQ+ žmonėms ir visai bendruomenei, – „LGBTQ Nation“ dėstė „Fight for the Future“ direktorius E. Greeris. – Tačiau tol, kol įstatymo pataisomis bus mėginama diktuoti, ką turinio platformos gali rekomenduoti, tai prieštaraus Konstitucijai (pirmajai jos pataisai, – jarmo.net)“.

Asociatyvi Rangi Siebert/unsplash.com nuotr.

Anot jo, JAV Vyriausybė negali priversti platformų slopinti visų kategorijų turinio prieigos.

E. Greeris teigė, kad įstatymų leidėjai turėtų labiau konsultuotis su pilietinių laisvių ir žmogaus teisių gynėjais, pavyzdžiui, jo organizacija, kad apsvarstytų galimas įstatymo projekto konstitucines ir žmogaus teisių problemas.

Socialinės medijos aukų teisės centro teisininkė L. Marquez-Garrett nesutinka su E. Greerio teiginiais sakydama, kad teisės akto pataisos „nedraus skelbti jokio turinio trečiosioms šalims, todėl neprieštarauja pirmajai pataisai“.

Tuo metu E. Greeris nerimauja, kad jei socialiniams tinklams bus taikoma atsakomybė už turinį, pastarieji imsis perteklinių priemonių, jog išvengtų ieškinių.

„Ar manau, kad Markas Zuckerbergas stos prieš teismą, kad apsaugotų mano vaiko galimybę toliau burtis į internetines bendruomenes, kurios jį palaiko, myli ir rūpinasi? Visiškai ne. Jis <...> padarys viską, ką, jo manymu, turi daryti, kad jo įmonė nepatektų į teismą“, – kalbėjo „Fight for the Future“ direktorius E. Greeris.

Parengta pagal lgbtqnation.com