Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, portalo manoteises.lt redaktorė Jūratė Juškaitė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo istorija apie tai, kaip banke SEB mėgino sudaryti lizingo sutartį kartu su savo partnere Birute Sabatauskaite. Anot jos, paaiškėjo, kad banko politika diskriminuojanti tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių nesusituokusias poras.
 |
| Asociatyvi Lukasz Radziejewski/unsplash.com nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Sulaukė netikėto atsakymo
„Gruodį mūsų šeimoje atsirado nauja šeimos narė, tad su Birute (Sabatauskaite, – jarmo.net) nusprendėme keisti automobilį – kad jis labiau atitiktų naujus poreikius. Radom ir išsirinkom automobilį, beliko tik sudaryti lizingo sutartį. Pasirodo „tik“ visai nėra tik, jei esi tos pačios lyties šeima“, – pasakojo J. Juškaitė.
Lizingo sutarties sudarymo procesas pasirodė esąs toli gražu ne toks paprastas kaip tikėtasi.
Sausio pradžioje J. Juškaitė pateikė lizingo prašymą SEB bankui, tačiau šis buvo atmestas banko atstovams paaiškinus, jog lizingo paslauga įtraukiant bendraskolį suteikiama tik susituokusioms poroms. Banko vadybininkė, J. Juškaitės teigimu, tikino, kad „lizingo paslauga suteikiama bendraskoliams, kai santuoka registruota.“
,%20%C5%BDmogaus%20teisi%C5%B3%20organizacijos%20koalicijos,%20Jono%20Petronio%20nuotr..jpg) |
| Jūratė Juškaitė | Žmogaus teisių organizacijos koalicijos/Jono Petronio nuotr. |
Anot Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės, laiške nenurodytos teisinės priežastys, kodėl lizingo sutarties negali sudaryti nesusituokę asmenys.
„Perskaičiusi laišką pagalvojau, kad kažko nesuprantu, tad iš karto paskambinau man priskirtai vadybininkei. Ji patvirtino, kad lizingo atveju bankas kaip bendraskolį į sutartį įtraukia tik sutuoktinį, tačiau, anot jos, tokia politika tikrai nėra nukreipta prieš tos pačios lyties poras, nes lizingo negali gauti ir skirtingų lyčių nesusituokę asmenys.
Vadybininkė nurodė, kad panaikins mano kartu su Birute pateiktą paraišką. O jei noriu gauti lizingą, turiu pateikti naują paraišką, neįtraukdama bendraskolių“, – istoriją tęsė J. Juškaitė.
Kaltina diskriminacija
Ji teigė, kad lizingo sutartį teko sudaryti jai vienai, nors automobilis yra šeimos ir skirtas bendram naudojimui, o ne jos asmeniniams reikalams.
„Tokia banko politika - sąveikinė diskriminacija dėl šeiminės padėties ir seksualinės orientacijos“, – įsitikinusi J. Juškaitė.
Ji informavo jau pateikusi skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai siekdama išaiškinti, ar SEB veiksmais nėra pažeidžiamas Lygių galimybių įstatymas.
Pasak J. Juškaitės, „bankas diskriminuoja nesantuokos pagrindu sudarytas šeimas: daugiau nei pusė milijono Lietuvos gyventojų niekada nėra sudarę santuokos, tačiau teikdamas lizingo paslaugą, SEB bankas neatsižvelgia nei į didelį kitokių nei santuokos būdu sudarytų šeimų skaičių Lietuvoje, nei į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl konstitucinės šeimos sampratos, kuri nėra grįsta išimtinai santuoka bei yra neutrali lyties požiūriu“.
„Tokia diskriminacija dėl šeiminės padėties veikia sąveikoje su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos. Bankas kelia mano šeimai neįvykdomą reikalavimą – būti susituokusiai, nors puikiai žino, kad Lietuvoje neegzistuoja reguliavimas, leidžiantis sudaryti santuoką tos pačios lyties poroms, o LR Konstitucija santuoką apibrėžia kaip išimtinai vyro ir moters. Kitaip tariant, LR Konstitucija net nenumato galimybės, kad mano šeima galėtų įgyvendinti banko keliamus reikalavimus“, – dėstė J. Juškaitė.
Bankas: „Keičiame savo procesus“
Po pasirodžiusio LGBTQ+ aktyvistės įrašo situaciją pakomentavo ir SEB banko atstovai:
„Gerb., Jūrate,
nuoširdžiai apgailestaujame dėl nemalonios jūsų patirties mūsų banke.
SEB banke netoleruojame diskriminavimo, nesvarbu, ar tai vyktų dėl asmens etninės kilmės ar tautybės, lyties, odos spalvos, tikėjimo, religijos, pilietybės, amžiaus, negalios, šeiminės padėties ar seksualinės orientacijos. Visi šie dalykai vienodai svarbūs palaikant ryšius su klientais, darbuotojais ir kitomis susijusiomis šalimis. Seksualinė orientacija neturi jokios įtakos asmeniui įsigyjant banko produktus ir paslaugas.
Šiuo metu, bendraskoliams (ne sutuoktiniams) kreipiantis dėl lizingo, neturime sprendimo suteikti paslaugą, tačiau diegiame ir tobuliname procesą, kad jis būtų patogus visiems. Šį procesą jau kurį laiką esame įgyvendinę teikdami aktualiausias klientams būsto paskolas ir palaipsniui jį pritaikome, teikdami vartojimo kreditus, kredito korteles bei lizingą.
Dar kartą labai atsiprašome dėl nemalonios situacijos, su kuria jūs susidūrėte – keičiame savo procesus, kad taip nebenutiktų ateityje“.
Verdiktą pateikė ir teisininkas
Portalo lrytas.lt kalbintas advokatas Aivaras Žilvinskas teigė, kad J. Juškaitės papasakotoje istorijoje išties galima įžvelgti diskriminacijos apraiškų.
„Iš viešai žinomos informacijos apie šią konkrečią porą, kadangi tai yra vieša pora ir puikiai žinoma, kad tai yra ir kvalifikuoti asmenys, preziumuoju, kad jos kreipėsi į banką būtent kaip pora, siekdamos gauti lizingą kaip šeima, kaip vientisas subjektas, o ne atskiri fiziniai asmenys. Vadinasi, susidaro situacija, kad galimai bankas – aišku, reikia žiūrėti, kuo motyvavo – bet jeigu motyvavo tuo, kad tai neįrodo kažkokio statuso tarpusavyje, akivaizdu, kad tai turi diskriminacijos požymių. Turime situaciją, kai vienoms šeimoms yra suteikiamos reikšmingos finansinės paslaugos, galimi didžiuliai pirkiniai, o kitos, kaip šiuo atveju, yra diskriminuojamos vien dėl to, kad Lietuvoje yra nepripažįstamos teisiškai. Tad akivaizdu, kad sudaromos nevienodos sąlygos ir tai laikytina diskriminacija“, – tikino teisininkas.