Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė sprendimus dviejose baudžiamosiose finansinių nusikaltimų bylose. Vienoje jų Antanas Kandrotas kartu su įmonės vadovu Andriumi Žaliu pirmosios instancijos teismo buvo nuteisti už apgaulingą bei aplaidų įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, turto pasisavinimą, PVM mokesčio mokėjimo vengimą bei dokumentų klastojimą, kitoje – A. Kandrotas kartu su dar vienos įmonės faktiniu vadovu Pauliumi Boreika nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir turto pasisavinimą, praneša teismas.
 |
| Antanas Kandrotas | Stop kadras |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Išnagrinėjusi pirmąją baudžiamąją bylą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad tiek dėl A. Kandroto, tiek dėl A. Žalio pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.
Apeliacinio teismo vertinimu, abiejų nuteistųjų kaltė pagrįsta išsamiai ir tinkamai ištirtais įrodymais, abejonių, kad A. Kandrotas padėjo A. Žaliui daryti nusikaltimus, teisėjų kolegijai nekilo – byloje esantys įrodymai patvirtina šių asmenų tarpusavio ryšius, jų sąsajas su byloje minimomis įmonėmis bei atskleidžia akivaizdų išankstinį jų susitarimą, sukūrus veiklos nevykdančių įmonių grandinę.
Atsižvelgus į Baudžiamojo kodekso nuostatų, kuriomis reglamentuojamos nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2023 m. birželio 1 d., kai kurios nuteistųjų nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos pagal šiuo metu galiojančias švelnesnes Baudžiamojo kodekso straipsnių redakcijas. Tačiau, įvertinus padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, nuteistųjų asmenybes, jų vaidmenį darant nusikaltimus, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės paliktos nepakeistos: A. Kandrotui – subendrinta reali 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, A. Žaliui – subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams.
Ir antroje apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje konstatuota, kad P. Boreika pagrįstai pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, o A. Kandrotas – dėl padėjimo padaryti šiuos nusikaltimus. Šioje byloje nuteistųjų nusikalstamos veikos taip pat perkvalifikuotos pagal šiuo metu galiojančią švelnesnę Baudžiamojo kodekso redakciją, paliekant nuteistiesiems už šias nusikalstamas veikas skirtas laisvės atėmimo bausmes nepakeistas, tačiau panaikinant A. Kandrotui taikytą dalinį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą bei nuo 1 metų ir 3 mėnesių iki 6 mėnesių sumažinant pirmą kartą teisiamam P. Boreikai, iš dalies atidėjus bausmės vykdymą, nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.
Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į A. Kandroto padarytų nusikaltimų pobūdį, jo ankstesnius teistumus ir asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, konstatavo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik A. Kandrotui skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė dalinio bausmės vykdymo atidėjimo institutą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad A. Kandrotas jau ne kartą teisiamas už finansinius nusikaltimus, akivaizdus jo nenoras keisti savo elgesį teigiama linkme atskleidžia jo polinkį nusikalsti, nepaisyti visuotinai priimtų elgesio normų, atsainų požiūrį į socialinių bei ekonominių ryšių išsaugojimą ir visa tai, Apeliacinio teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. Kandrotui paskirta reali 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-17-870/2024 ir nuosprendis baudžiamojoje byloje įsiteisėja jų priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos kasacine tvarka gali būti skundžiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.