2022-ųjų vasarį įsigaliojo asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės, kurios translyčiams žmonėms suteikė galimybę dokumentuose pasikeisti vardą ir pavardę į tokius, kurie atitiktų jų lytinę tapatybę. Lietuvoje gyvenantys translyčiai žmonės tvirtina, kad praktinis šios tvarkos pritaikymas yra labai ribotas, dažnai – net galintis paskatinti didesnę diskriminaciją. Tai atskleidė pirmieji duomenys iš translyčių asmenų padėties kokybinio tyrimo, kuris šiuo metu atliekamas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje. Tyrimo metu atliekami interviu su įvairaus amžiaus, gyvenamosios vietos, įvairių lyties tapatybių translyčiais žmonėmis.
 |
| Asociatyvi Karollyne Videira Hubert/unsplash.com nuotr. |
-modified.png)
„Tyrime dalyvaujantys translyčiai asmenys pabrėžia, kad asmens duomenų keitimas yra labai svarbi lytinės tapatybės patvirtinimo procedūra. Ji ne tik įtvirtina žmogaus lyties tapatybę kaip teisėtą, bet ir leidžia oriai dalyvauti viešajame gyvenime. Tačiau nauja tvarka sukuria nemažai problemų ir gali paskatinti dar didesnę diskriminaciją. Tyrimo dalyviai mini nesaugias ir jų privatumą galinčias pažeisti situacijas oro uostų patikros punktuose, sudarant darbo sutartis, sveikatos priežiūros įstaigose ir kitur“, – teigia tyrimą atliekantis sociologas Mažvydas Karalius.
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką, translyčiai asmenys gali kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių dėl savo vardo ir pavardės keitimo dokumentuose, tačiau procedūra prieinama tik pilnamečiams, nesusituokusiems asmenims, kuriems diagnozuotas lyties tapatumo sutrikimas. Visgi net pasikeitus vardą ir pavardę, dokumentuose lieka lytinės tapatybės neatitinkantys lyties žymuo ir asmens kodas (kurio sandara Lietuvoje susieta su asmens lytimi). Jų keitimas įmanomas tik teismo sprendimu. Šio proceso kaštai asmeniui dažnu atveju tampa sunkiai pakeliama finansine našta.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Ieva Laugalytė teigia, kad esama situacija yra itin apmaudi: „Vienintelis teismo procesų nereikalaujantis būdas translyčiam asmeniui įtvirtinti savo lytinę tapatybę dokumentuose yra labai ribotas – iš tyrimo duomenų matome, kad pasikeitus vardą, nesaugūs, dažnai net žeminantys dokumentų patikros procesai niekur nedingsta. Tokie kasdieniai veiksmai, kaip dokumento pateikimas poliklinikoje ar atsiimant siuntą pašte, translyčiam asmeniui gali tapti dideliu psichologiniu iššūkiu. Problemą galėtų išspręsti priimtas progresyvus lytinės tapatybės pripažinimo įstatymas.“
Visi tyrimo rezultatai bus publikuojami 2024 metais, šiuo metu rengiamoje Lietuvos translyčių asmenų padėties apžvalgoje.
Kokybinis tyrimas ir apžvalga yra projekto „Centre – translyčių žmonių balsai“, vykdomo kartu su Norvegijos Karalystės lygybės ir nediskriminavimo kontrolieriaus įstaiga, dalis. Projektą finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.