Pastaraisiais metais visame pasaulyje vyksta reikšmingi pokyčiai LGBTQ+ lygybės srityje. Jie neaplenkia ir kariuomenės. Štai vis daugiau valstybių suteikia galimybę translyčiams piliečiams tarnauti šalių ginkluotose pajėgose. Tačiau ne visi translyčiai asmenys mato save kariuomenėje. Kodėl?
 |
| Asocuatyvi Karollyne Videira Hubert/unsplash.com |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Baiminasi galimos diskriminacijos
Kaip pabrėžiama Tolerantiško jaunimo asociacijos leidinyje „Saugomi jausmai. Nacionalinio saugumo kelias“, dar prieš dešimtmetį Krašto apsaugos ministerijos pristatytas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos kariuomenėje tarnaujantys kariai dar labiau nei statistiniai lietuviai netoleruoja LGBTQ+ asmenų.
TJA pirmininko Artūro Rudomanskio teigimu, nenuostabu, kad nuo kariuomenės neišsklaidyti nepakantumo nuotaikų debesys skatina apie karinę tarnybą svarstančius ar pašauktus tarnauti LGBTQ+ asmenis baimintis galimos diskriminacijos seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės pagrindais.
„Kova su homofobija, bifobija ir transfobija yra pagrįsta ne tik žmogaus teisių apsauga, bet ir socialinio stabilumo bei tarptautinio bendradarbiavimo sritimis, kiekvienoje šalyje prisideda užtikrinant jų nacionalinį saugumą“, – dėsto A. Rudomanskis.
 |
| Artūras Rudomanskis | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
Translyčių karinės tarnybos galimybės Lietuvoje – apribotos
Teisės mokslų daktarės Daivos Petrėnaitės mokslo publikacijoje „Translyčių asmenų karo tarnybos įgyvendinimo ypatumai: JAV praktika ir situacija Lietuvoje“ teigiama, kad Lietuvoje translyčiai asmenys, remiantis teisės aktais, draudžiančiais diskriminaciją, neturėtų įgyti išimčių dėl privalomosios karo tarnybos, tačiau šios teisės ir pareigos įgyvendinimas gali kelti tam tikrų problemų, kai socialinė lytis teisiškai nėra patvirtinta asmens dokumentuose, o asmuo gyvena pagal jam priimtinos socialinės lyties statusą.
Pagal karinės medicinos ekspertizės išvadą jie gali būti pripažįstami kaip netinkami tarnybai dėl asmenybės ir elgesio sutrikimų, tikina D. Petrėnaitės.
– Nors LGBTQ+ tema Lietuvoje kalbama daug, dažniausiai dėmesio centre atsiranda lesbietės, gėjais, biseksualais. Tuo metu translytiškumas žinomas kiek mažiau. Tad pradėkime nuo sąvokos. Ar galite skaitytojams paaiškinti, kas yra translytis asmuo?
– Translytis – tai asmuo, kurio lytinė tapatybė nesutampa su socialine.
 |
| Asociatyvi Karollyne Videira Hubert/unsplash.com |
– Nors 2015 m. buvo priimtas diskriminacijos draudimas dėl lytinės orientacijos, ar translytiškumas gali būti faktinis motyvas žmogų pripažinti netinkamu kariuomenei? Ar jums žinomi tokie atvejai, kai dėl to kyla problemų?
– LR karių etikos kodeksas yra taikomas tarnaujant Lietuvos karo tarnyboje tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu. Tačiau atranka į karo tarnybą šiuo atveju nepatenka. O atvejai yra žinomi iš žiniasklaidos priemonių
– Priminkite, kokios yra pagrindinės atleidimo nuo karo prievolės Lietuvoje priežastys?
–Remiantis LR karo prievolės įstatymo 3 str. nuo karo prievolės atleidžiami: 1) asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, 2) neįgalieji, 3) asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos, sudarytos ir veikiančios LR Vyriausybės nustatyta tvarka, dėl sveikatos būklės pripažinti netinkamais privalomajai karo tarnybai, 4) asmenys, įstatymų nustatyta tvarka perkelti į dimisiją, 5) pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 60 metų, 6) moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas.
– Žiniasklaidoje yra nuskambėjęs atvejis, kai į šauktinių sąrašą pateko translytė moteris Zofija, kurios dokumente buvo nurodyta, kad ji vyras. Visuomenės nuomonė šiuo klausimu išsiskyrė: vienų teigimu, Zofija turėtų tarnauti kariuomenėje, kiti kvietimą įvardijo kaip diskriminacinį. O kaip jūs vertinate šią situaciją?
– Sunku įvertinti šią situaciją, bet manau, kad ir pati Zofija nenorėjo atlikti tokios pareigos. Kita vertus, atsižvelgiant į Lietuvoje galiojančią ligų klasifikaciją (TLK-10- AM) transseksualumas priskiriamas prie lyties tapatumo sutrikimų, todėl pagal karinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą toks asmuo būtų pripažintas netinkamu privalomajai karo tarnybai. Tai priklauso ir nuo paties translyčio asmens, kiek jis nori atlikti tokią tarnybą ir ar nori užginčyti tokią išvadą.
– Nurodote, kad translyčių asmenų karinės tarnybos galimybės Lietuvoje yra apribotos ir gali būti vertinamos kaip diskriminuojančios. Kokių įstatyminių pokyčių reikėtų, kad ši problema būtų išspręsta?
– Visų pirma reikėtų pradėti nuo naujos ligų klasifikacijos (TLK-11-AM) įsigaliojimo, kur transseksualumas pripažįstamas kaip lyties neatitiktis. Visų antra, tai priklauso ir nuo visuomenės požiūrio bei supratimo apie šių asmenų problemas: pagarba, tolerancija, nediskriminavimas, lygiateisiškumo užtikrinimas, stereotipų naikinimas ženkliai prisidėtų prie problemų sprendimo. Tik tuomet galima bus kalbėti apie įstatyminius pokyčius. Remiantis JAV patirtimi, galbūt svarbus žingsnis būtų ginčų teismuose dėl atsisakymo priimti atlikti privalomąją karo tarnybą dėl translytiškumo inicijavimas, – teigė D. Petrėnaitė.
Svarbiausia – kas nurodyta dokumente
Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Viešųjų ryšių ir verbavimo skyriaus vedėja Giedrė Kazlauskienė 2020 m. portalui delfi.lt teigė, kad jeigu Lietuvos Respublikos pilietis turi asmens dokumentą, kuriame įvardinta, kad jis yra vyras, visos teisinės nuostatos jam galioja kaip vyrui.
„Tad ne išimtis yra ir karo prievolės klausimai. Asmenys, išoriškai atrodydami kaip moterys, negali savaime nuspręsti, kad jiems nereikia atlikti karinės įskaitos procedūrų. Tai nėra savaiminio atleidimo ar atidėjimo faktas ir tokios tarnybos atidėjimo priežasties nėra numatyta Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatyme“, – komentavo G. Kazlauskienė.
Herojė Ukrainoje
Tačiau tose valstybėse, kuriose LGBTQ+ bendruomenei vis dar trūksta teisinės apsaugos, pradedama suprasti, kad kiekvieno asmens indėli į laisvės apsaugą – gyvybiškai svarbus.
Štai Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnauja translytė karė Sarah Ashton-Cirillo – žurnalistė, 2022 metais pradėjusi rašyti apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Išvydusi karo žiaurumus, ji įstojo į aktyvią tarnybą ir Gynybos ministerijos vado įsakymu buvo perkelta į 113-osios brigados 209-ąjį batalioną.
 |
| Sarah Ashton-Cirillo | Stop kadras |
Šių metų vasario 23 dieną rytų Ukrainoje vyresniąja kovine medike dirbusią karę sužeidė priešo artilerijos sviedinio skeveldros. S. Ashton-Cirillo patyrė dešinės rankos ir veido sužalojimus. Dėl patirtų traumų kurį laiką ji buvo gydoma Charkovo – antrojo pagal dydį Ukrainos miesto – ligoninėje.
Tačiau gąsdinanti patirtis neatgrasė S. Ashton-Cirillo nuo tolesnės karinės tarnybos.
„Kyiv Post“ liepos mėnesį platformoje „X“ pranešė, kad iš JAV kilusi S. Ashton-Cirillo „tapo viena iš gynybos pajėgų atstovių“ spaudai.
„Sara informuoja angliškai kalbančią auditoriją – ji objektyviai nušviečia Rusijos ir Ukrainos karo įvykius, demaskuoja Rusijos melą ir propagandą“, – kalbėjo tuo metu Ukrainos gynybos viceministrės pareigas ėjusi Hanna Maliar.
Kova dėl Ukrainos išsivadavimo nuo priešo gniaužtų – visų ukrainiečių laisvės klausimas, įsitikinusi S. Ashton-Cirillo
Kokia padėtis pasaulyje?
Skaičiuojama, kad vien 2021 metų duomenimis, 21 pasaulio valstybė laikėsi translyčiams kariams atviros politikos. Tarp jų – Australija, Austrija, Belgija, Bolivija, Brazilija, Kanada, Čilė, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Izraelis, Nyderlandai , Naujoji Zelandija, Norvegija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė.
Tolerantiško Jaunimo Asociacija, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad LGBT+ asmenys vis dar yra nepalankesnėje situacijoje nei heteroseksualios orientacijos, išleido komiksą tema „Saugomi jausmai: nacionalinio saugumo kelias”. Leidinys yra jungtinės veiklos rezultatas, kurį parėmė Aktyvių piliečių fondas, esantis EEE finansinio mechanizmo dalimi, Rosa Luxemburg fondas ir Jaunimo reikalų agentūros remiama programa „Kitoks bet savas”.