Šeštadienį Panevėžio gatvėse įvyks unikalus performansas – menininkas Saulius Leonavičius stums spintą, galiausiai virsiančia vaivorykšte. Ji bus pastatyta prieš Stasio Eidrigevičiaus menų centrą, su kurio vadovybe prieš kurį laiką kūrėjas sukonfliktavo dėl vaivorykštės spalvų logotipo Panevėžio miesto gimtadienio šventėje. Jau besiruošdamas akcijai S. Leonavičius susidūrė su spaudimu – socialiniuose tinkluose liejasi neigiami komentarai, o prieš kelias dienas vienoje miesto kavinių pakabinus apie performansą informuojantį plakatą įvyko netikėtas incidentas – menininką ėmė vaikytis agresyvūs vyriškiai. Dėl pastarojo įvykio kreiptasi į policijos pareigūnus.
 |
| Saulius Leonavičius Panevėžyje ketina surengti akciją, kurioje pabrėš LGBTQ+ matomumo svarbą | Jarmo.net koliažas (Mildos Paužolytės ir Alexander Grey/unsplash.com nuotr. |
-modified.png)
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
– Gruodžio 16-ąją rengiate performansą – Panevėžio gatvėmis stumsite spintą, kurią, kaip rašote renginio aprašyme, paversite vaivorykšte ir tai padarysite priešais Stasio Eidrigevičiaus menų centrą. Kaip kilo šios akcijos mintis ir kodėl pasirinkta vieta būtent prieš minėtą centrą? – jarmo.net pasiteiravo S. Leonavičiaus.
– Šių metų rugsėjį Panevėžyje vyko miesto gimtadienio eisena, kurioje dalyvavau kaip kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vadovas su komanda. Toje eisenoje buvo pasiūlymas neštis transparantą. Mūsų mintis buvo eiti nešant vėliavą, kurioje „Pragiedrulių“ logotipas būtų nuspalvintas vaivorykštės spalvomis taip išreiškiant solidarumą su LGBTQ+ bendruomene.
Atrodė tikrai nekaltas gestas, bet atsakymas iš vadovybės buvo toks – jokiu būdu. Labai nustebino ir išgąsdino argumentai. Vienas jų buvo toks, kad mes išeidami į miesto šventę su vaivorykštės spalvomis sugadinsime santykius su savivaldybe, supykdysime merą, kad Panevėžyje tam dar ne laikas ir panašiai. Taigi, išėjome su savo juodu logotipu.
Bet iškart po šventės aš grįžau su šiuo klausimu pas vadovybę ir pasakiau, kad tai netinkama tokiais argumentais drausti šį gestą. Mes norėjome parodyti, kad remiame socialiai pažeidžiamus žmones, o mums buvo pasakyta, kad tam Panevėžyje dar ne laikas.
Anksčiau pavasarį buvau gavęs Panevėžio miesto kultūros ir meno stipendiją, kurios planas – sukurti instaliaciją prieš Stasio Eidrigevičiaus menų centrą. Stasio Eidrigevičiaus menų centras yra didelė nauja institucija, jau dabar jai skiriamas didelis dėmesys, tai šiuolaikinio meno centras. O žmonės, neleidę išeiti su tomis vaivorykštės spalvomis, yra būtent to centro vadovai. Taigi, kilo mintis atitempti spintą. Pastarosios metafora yra, sakyčiau, net labai šabloniška – slėpimasis ir slėpimas savo tapatybės. Apie šią metaforą man papasakojo „LGBTQ+ mamos už vaikus“ narė Jolanta Vaitiekūnaitė.
Taigi, panorau pakartoti tą eiseną, kuri pavasarį nepavyko. Nusprendžiau praeiti dar kartą, o spintą pastatyti prieš Stasio Eidrigevičiaus menų centrą, nes tokia institucija negali pažeisti žmogaus teisių.
– Gruodžio 10 dieną feisbuke papasakojote apie incidentą, kai kavinėje pakabinote kvietimą į renginį, bet jis buvo nuplėštas jau po 5 minučių. Ar galite plačiau papasakoti, kas įvyko?
– Ši kavinė yra prieš Stasio Eidrigevičiaus menų centrą. Suderinau su jos darbuotojais, kad ten galiu pakabinti plakatą. Buvo pilna kavinė žmonių. Spėjau jį dar nufotografuoti. Ir staiga matau – eina trys žmonės, plešia tą plakatą ir meta į šiukšliadėžę. Įsijungiau kamerą ir paklausiau, kodėl jie taip daro. Jie mane ėmė vytis, aš atatupstas bėgti. Pasivaikė kieme šaukdami, kad aš juos provokuoju muštynėms. Aš pateikiau dėl šio įvykio pareiškimą policijai.
 |
| Momentinė ekrano kopija |
Žmonės net nestabtelėjo paklausti, jie iškart ėmė elgtis agresyviai. Tas labai nustebino ir nuliūdino.
O paaiškinimas toks, kad tas plakatas turi šešias vaivorykštės spalvas, tai aiški LGBTQ+ simbolika. Kaskart, kai išeinu su LGBTQ+ simbolika į gatvę, turiu ar žodinį, ar kokį kitokį kontaktą su žmonėmis. Liūdna, kad Panevėžyje su ta vaivorykšte taip nelengva.
– Jūs tą įvykį užfiksavote mobiliuoju telefonu ir paviešinote. Ar nesusilaukėte po to grasinimų ar raginimų pašalinti šią medžiagą?
– Ne, iš tų asmenų po to nieko nesulaukiau, tiesa, įvykio vietoje jie sakė, kad neturiu teisės filmuoti. Atsakiau, kad jie mane puola, tai tikrai tokią teisę turiu. Ir tame vaizdo įraše tikrai matosi, kad ne aš juos puolu, o jie mane. Policija turi visą medžiagą, tai gal žmonės supranta, kad nepasielgė gerai, tai nelabai turi dėl ko priekaištauti.
Bet neigiamo dėmesio sulaukiu. Socialiniuose tinkluose komentaruose yra nemažai piktų žodžių mano atžvilgiu. Ir asmeniškai gaunu žinutes, kad labai kenkiu mūsų Panevėžiui. Spaudimas yra.
– Feisbuke taip pat esate rašęs, kad savivaldybė kol kas neišdavė leidimo šiai akcijai. Galbūt šiandien situacija jau yra pasikeitusi?
– Leidimą jau išdavė. Buvo kelios vietos, kur nesutarėme. Savivaldybė bandė ginčyti, ar šitas mano veiksmas turi būti remiamas stipendijos. Aš parodžiau, kad mano paraiškos ir planuojamos akcijos tikslai sutampa. Buvo labai tikrinama, ar tikrai nebus jokios savivaldybės simbolikos ant tos instaliacijos. Įtariu, kad taip elgiamasi tam, jog visuomenė netapatintų savivaldybės su LGBTQ+ bendruomene. Gal aš klystu? Bet toks įspūdis, kad savivaldybė nenori sieti savo vardo su šia akcija.
– Kaip vertinate menininko vaidmenį visuomenėje ir kokią įtaką menininkas gali turėti socialiniams klausimams ar reiškiniams?
– Aš manau, kad tikrai didelę, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad daroma mažai, nes dauguma menininkų dirba estetinio intereso lauke ir tą socialinę erdvę truputį pamiršta. Lietuvoje nėra meninio aktyvizmo, tiksliau – jo labai nedaug.
Bet menininkas bet kuriuo atveju, kai ypač aktyvėja socialinės temos, turi protestuoti. Aš labai vertinu menininkus, kurie yra kritiški ir eina ne tuo pramintu takeliu į muziejus, galerijas, meno muges, o ieško prasmingų taškų, kelia klausimus visuomenėje.
Ir, aišku, kalba turi būti atsakinga – simboliai, metaforos, tekstai.