Lietuvoje žmogaus teisės dažnai siejamos su jaunyste – štai jaunimas nepatyręs, kupinas idealizmo tiki, kad gali ką nors pakeisti. Bet vieną dieną tenka suaugti ir rasti tikrą darbą. Tokias ir panašias mintis tikriausiai girdėjo ne vienas į aktyvizmą pasukęs jaunuolis. Tolerantiško jaunimo komanda parėmus Vilniaus miesto savivaldybei ir Jaunimo reikalų agentūrai nusprendė išsiaiškinti, ką veikia aktyvistai, kai užauga, rašoma pranešime.
Asociatyvi Mercedes Mehling/unsplash.com nuotr. |
Danguolė Dilytė
redakcija@jarmo.net
Dėmesys – kartų dialogui
2023 metų rudenį ir žiemą Tolerantiško jaunimo asociacija organizavo renginių ciklą ,,Kavos puodelis su…“, skirtą supažindinti jaunuosius Vilniaus žmogaus teisių aktyvistus, dar tik pradedančius savo aktyvizmo kelionę ir vyresniąją aktyvistų kartą, jau įsitvirtinusių savo profesiniame lauke.
Projekto koordinatorė, Tolerantiško jaunimo asociacijos narė Austėja teigia, kad idėja atėjo natūraliai – siekis sudominti jaunimą aktyvizmu, žmogaus teisėmis yra vienas iš Asociacijos tikslų.
„Idėja kilo iš noro motyvuoti jaunus asmenis. Norėta parodyti, kad savanorystė ar darbas NVO sektoriuje yra vertinga patirtis suteikianti įgūdžių tolimesniam gyvenimui. Pašnekovai dalindamiesi savo patirtimis suteikia vertingų žinių jauniems žmonėms, kurie galbūt susidurs su panašiais iššūkiais, pasirinkimais ar klausimais“, – projekto tikslus pristatė aktyvistė.
Austėjos teigimu, pašnekovų atranka nebuvo sudėtinga.
„Rinkomės pašnekovus, kurie būtų turėję patirtį NVO sektoriuje, užsiėmę aktyvizmu ar savanoriška veikla ir kurie galėjo pasidalinti įdomia patirtimi, įkvėpti jaunus asmenis“, – svarbiausius kriterijus atskleidžia pašnekovė.
Neliko pamiršta ir profesinė bei pažiūrų įvairovė – kavos puodeliui buvo pakviesti advokatas Aivaras Žilvinskas ir mokslininkas, Australijos Tasmanijos universiteto dėstytojas Oskaras Vorobjobas-Pinta, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, versle šiuo metu karjerą tęsianti įmonės „Skyllence“ vadovė Vilma Vaitiekūnaitė bei profesinių sąjungų organizavimo ekspertas Jurgis Valiukevičius, vienas iš Gegužės 1- osios profesinės sąjungos kūrėjų.
Ir… jaunimas atėjo! Kokias istorijas išgirdo?
Pasak susitikimus koordinavusios Austėjos, dalyvių anšlago nesitikėta, bet darbo vis tik buvo nemažai.
„Lietuvoje nėra daug kalbama apie žmogaus teisių aktyvizmą ar aktyvizmą apskritai, todėl galimybė akis į akį susitikti su aktyvistais, ypač tais, kurie pradėjo savo veiklą nepriklausomybės ar du tūkstantųjų pradžioje, yra tikra privilegija. Todėl šią progą norėjome suteikti tikrai motyvuotiems jaunuoliams, kurie turi ko paklausti ir ką papasakoti. Dalyvių ieškojome socialinių tinklų pagalba, siuntėme kvietimus“, – teigia ji.
Austėja atskleidžia, kad susitikimų metu norėta pasikalbėti apie NVO sektoriuje įgytas patirtis, pasidalinti pasiekimais bei patarimais jauniesiems klausytojams. Tačiau diskusijos pradėti neskubėta – moderatoriaus klausimai tik padėjo nepamesti pokalbio krypties.
Jaunuoliams aktualiausia buvo išgirsti profesionalų įspūdžius, klaidas ir išmoktas pamokas – kaip nevyriausybiniame sektoriuje praleistas laikas prisidėjo prie jų karjeros kelio. Ir atvirkščiai – kaip jų profesiniai pasirinkimai pakeitė jų požiūrį į aktyvizmą.
„Susitikimuose paprastai dalyvaudavo apie penkis-septynis žmones. Keletas iš jų ateidavo nuolat, kiti – kai galėjo ar juos domino konkretus pašnekovas“, – prisimena projekto koordinatorė.
Viena iš dalyvių Evelina sako, kad jai įsiminė susitikimas su Australijos Tasmanijos salos universitete dirbančiu latvių ir lietuvių kilmės dėstytoju Oskaru Vorobjobu-Pinta.
„Nežinau, mane tiesiog sudomino negirdėta tema – LGBT turizmas, net nežinojau, kad yra tokia tyrimų sritis. Paprastai, kai Lietuvoje kalbame apie LGBTQ+ bendruomenę ir keliones, daugiausia dėmesio skiriame saugumui. O čia buvo kalbama apie skirtumus tarp Lietuvos ir Australijos turistų, pramogas, kruizus, paslaugas, skirtas queer bendruomenei. Mokslininko požiūris į laisvalaikį, keliones ir turizmą – labai psichologinis. Man tai buvo nauja. Ir žinoma pats susitikimas vyko anglų kalba, todėl reikėjo būti susikaupusiai, kad viską suprasčiau. Man tai – nemenkas iššūkis“, – įspūdžiais dalijasi mergina.
Jai antrina Martynas, dalyvavęs susitikime su Vilma Vaitiekūnaite. Apie pašnekovę ir jos veiklą Martynas sako žinojęs nedaug, bet jį sudomino ryšys tarp aviakompanijos veiklos ir nevyriausybinio sektoriaus – kaip jie gali būti naudingi vienas kitam.
„Nepasigailėjau. Atmosfera buvo labai chill – specialistė pasakojo apie savo karjeros pradžią, patirtus sunkumus. Gyvi prisiminimai padeda jaustis laisviau – žmogus tarsi parodo savo pasitikėjimą tavimi. Istorija apie iniciatyvą leisti darbuotojams atsivesti į darbą savo šunis buvo labai miela ir tikrai įdomus aktyvizmo pavyzdys. Galėtų ir daugiau kompanijų perimti pavyzdį“, – šypsosi Martynas.
Jam antrina ir Austėja – pokalbis apie tai, kaip aktyvizmas formavo požiūrį į karjeros tikslus, darbą viešajame ir privačiame sektoriuose, buvo labai praturtinantis. Pašnekovė ir pati uždavė ne vieną klausimą jaunimui apie jų veiklą ir planus.
Savanoris Rapolas taip pat sutinka, kad asmeninės istorijos – įdomiausios. Pasak jo, dalyvaudamas susitikime su teisininku Aivaru Žilvinsku, galėjai pasijusti tarsi filosofijos paskaitoje. „Iš karto matyti, kad advokatas nuoširdžiai domisi teise – taip giliai supranta jos santykį su visuomene ir valstybe. Turi daug pagrįstos kritikos teisiniams procesams Lietuvoje, dalijosi patirtimi apie aktyvizmo svarbą tiek valstybės gyvenime, tiek teisininko darbe. Buvo labai įdomu stebėti jį diskutuojant su kolegomis. Manau, jo užsidegimas ne tik skatina tapti aktyvistu – ką nors galėtų ir pastūmėti studijuoti teisę!“ – atsiminimais dalijasi Tolerantiško jaunimo asociacijos komandos narys.
Asociacijos savanorė Kornelija, turėjusi galimybę organizuoti susitikimą su teisingumo ministre, teigia, kad nepaisant patirto streso jai patiko dviguba rolė.
„Kai esi tik dalyvis, gali atsipalaiduoti ir tiesiog mėgautis, o jei dar ir moderuoji, tai turi žinoti daugybę detalių, girdėti viską, matyti visų klausimui pakeltas rankas, užtikrinti, kad niekas neliktų neišklausytas, būti pasiruošusiam nenumatytoms problemoms. Ir dar nepamiršti pats įdomiai praleisti laika. Geriausia buvo matyti prie pokalbio prisijungiant mažiau matomus organizacijos narius, tylesnius žmones – vadinasi, pavyko sukurti gerą atmosferą“, – džiaugiasi projekto dalyvė.
Kaip apskaičiuoti rezultatus?
Pastaraisiais metais LGBTQ+ bendruomenė susilaukė nemažai dėmesio, bet laukiamų pokyčiai neatėjo. Aktyvistai neslepia nusivylimo. Galima paklausti – kokia nauda iš poros susitikimų? Kokius pokyčius jie atneša? Bet Tolerantiško jaunimo asociacijos komanda nesutinka su šiuo požiūriu – projektą jie planuoja tęsti ir 2024 metais.
„Šių susitikimų metu supratau, kokių skirtingų patirčių ir nuotykių gali įvykti NVO sektoriuje ir kaip netikėtai aplinkybių pagalba nukeliaujama ten, kur niekada neplanavai. Dalijimasis patirtimis pamoko, įgalina, motyvuoja ir taip pat leidžia pamatyti dalykus kito akimis. Manau, tai labai vertinga, apjungianti ir stiprinanti patirtis“, – įsitikinusi projektą koordinuojanti Austėja.
Jai pritaria ir Asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis. „Lietuvoje labai trūksta dialogo, solidarumo tarp pilietinės visuomenės, kūrybininkų, valstybės institucijų atstovų – mes per mažai bendradarbiaujame. Jaunimas nori keisti situaciją. Tokios iniciatyvos – pirmieji žingsniai. O mes jau turime ir būsimų pašnekovų sąrašą“, – šypteli organizacijos vadovas.